Viskas Jūsų rankose: imkitės veiksmų prieš artritą
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad spalio 12-oji yra minima kaip Pasaulinė artrito diena. Pasaulio sveikatos organizacija ir įvairių šalių specialistai – reumatologai, ortopedai, chirurgai-traumatologai, pediatrai, imunologai ir kt. – bei jų profesinės draugijos ragina atkreipti dėmesį į lėtinių reumatinių ir kaulų bei raumenų sistemos ligų grupę, kuriai būdingas žemas mirtingumo lygis, bet kuri pasižymi aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu ir sukelia ilgalaikius, lėtinius skausmus, kurie labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
2015 metų Pasaulinės artrito dienos tema yra „Viskas Jūsų rankose: imkitės veiksmų“. Jos tikslas – paskatinti žmones, sergančius reumatinėmis ir kaulų bei raumenų sistemos ligomis, kartu su slaugytojais, įvairių sričių gydytojais, mokslininkais, sveikatos apsaugos politikos formuotojais ir plačiąja visuomene išnaudoti kiekvieną galimybę imtis konkrečių veiksmų ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Spalio 12-oji, kaip Pasaulinė artrito diena, buvo pradėta minėti 1996 m. Tarptautinės artrito ir reumato asociacijos (angl. Arthritis and Rheumatism International – ARI) iniciatyva.
Tarptautinė artrito ir reumato asociacija įsteigta 1988 m. Ji jungia įvairias nacionalines organizacijas, daugiausia vienijančias šios susirgimų grupės paveiktus žmones (sergančiuosius arba jų artimuosius). Su Tarptautine artrito ir reumato asociacija glaudžiai bendradarbiauja Europos Sąjungos lyga prieš reumatą (angl. European League Against Rheumatism – EULAR), kuri atstovauja 4 tipų institucijas: mokslines draugijas, žmonių, sergančių artritu bei reumatu, nacionalines organizacijas, sveikatos apsaugos specialistų draugijas ir asocijuotuosius narius (kurie remia organizacijos veiklą finansiškai) iš įvairių Europos Sąjungos valstybių.
EULAR atlieka svarbų vaidmenį Europoje, skatindama deramai paminėti šią dieną tarptautiniu mastu, ir net administruoja specialią šiai temai skirtą interneto svetainę http://worldarthritisday.org/get-involved. Kasmet EULAR pristato naujus metodus, palengvinančius žmonių, sergančių reumatinėmis ir kaulų bei raumenų sistemos ligomis, apsitarnavimą ir gyvenimą.
Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą, skirtą reumatinėms ir kaulų bei raumenų sistemos ligoms. Šios susirgimų grupės svarbą rodo tokie faktai: 30–40 proc. visų žmonių jaučia tam tikrus raumenų ir kaulų ligų požymius, o dėl šių ligų kenčia gerokai per 120 mln. Europos gyventojų.
Pagal dabar galiojančią TLK-10 AM klasifikaciją, artropatijoms (infekcinėms ir neinfekcinėms) priskiriamos 4 didelės susirgimų grupės: infekcinės artropatijos (pavyzdžiui, pūlingos, įvairių sukėlėjų sukeltos ar poinfekcinės artropatijos ir kt.), uždegiminės poliartropatijos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar reumatoidinis vaskulitas, psoriaziniai artritai, jaunatvinis arba juvenilinis artritas, ankilozinis spondilitas, podagra, trauminiai artritai ir kt.), artrozė arba osteoartritas (poliartrozė, koksartrozė, gonartrozė ir kt.) ir kitos sąnarių ir kaulų ligos (osteoporozė, fibromialgija, įvairios įgytos sąnarių deformacijos, sąnarių nestabilumas, kai kurios stuburo degeneracinės ligos ir kt.). Visas jas sąlygiškai galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes – uždegimines ir neuždegimines (degeneracines) ligas.
Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t. y. apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių ir raumenų sistemą. Daugiau nei pusė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pagyvenusių asmenų kenčia sąnarių skausmus, 21 proc. suaugusių JAV gyventojų yra diagnozuotos artropatijos. JAV artritas yra dažniausia nedarbingumo priežastis. Ispanijoje kelio sąnario osteoartritu serga apie 10 proc. gyventojų, rankos osteoartritu – apie 6 proc., fibromialgija – apie 2,4 proc. gyventojų. O Vokietijoje per metus dėl reumatinių ir judamojo aparato ligų susidaro apie 50–60 milijonų nedarbo dienų!
Taigi, sergamumo šiomis ligomis skaičiai tikrai įspūdingi. Lietuvoje 2014 metais jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis sirgo 514137 asmenys (vaikai ir suaugusieji) ir tai sudaro 175 atvejus, tenkančius 1000 gyventojų, o artropatijomis sirgo 218842 asmenys ir tai sudaro 75 atvejus, tenkančius 1000 gyventojų (vyresnių nei 65 metų asmenų amžiaus grupėje – net 141 atvejis, tenkantis 1000 gyventojų). Realūs sergamumo skaičiai gali būti kiek didesni, nes ne visi susirgimai yra diagnozuojami ir ne visi pacientai kreipiasi į specialistus.
Laipsniškai ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir daugėjant pagyvenusių bei senų žmonių, neišvengiamai augs ir išlaidos, susijusios su reumatinių ligų gydymu, daugės įvairių medicininių, socialinių ir psichologinių problemų. Sąnarių arba aplink sąnarį esančių audinių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų.
Degeneracinės sąnarių ligos dažniausiai (bet nebūtinai) atsiranda su amžiumi ir tam reikšmingą įtaką daro jungiamajame audinyje vykstantys senėjimo procesai, didelis bei ilgai trunkantis fizinis krūvis, didelis kūno svoris ir kiti veiksniai. Dažniausiai pasitaikanti tokio pobūdžio liga yra osteoartritas, dar vadinamas deformuojančia osteoartroze, poliartroze, degeneracine sąnarių liga ir pan. Trumpai supažindinsime su šiuo dažniausiai pasitaikančiu susirgimu, jo klinika, etiologija, diagnostika bei bendrais gydymo principais.
Kai kurių autorių nuomone, artritas ir artrozė – tai skirtingos diagnozės. Artritas apibūdinamas kaip pirminė vieno ar kelių sąnarių uždegiminė būklė su galimu antriniu jungiamojo audinio pažeidimu, o artrozė – tai pirminis sąnarinius paviršius dengiančios kremzlės matrikso (sudaryto daugiausiai iš II tipo kolageno bei proteoglikanų) degeneracinis procesas, laipsniškai pažeidžiantis kremzlę, jos atsinaujinimo galimybę bei funkciją, o daug vėliau ir kaulą su galimu antriniu sąnario komponentų uždegimu.
Dėl skirtingų priežasčių, kurios sukelia pokyčius sąnariuose, skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas (artrozė):
Pirminis osteoartritas – kai nėra vienos aiškios, žinomos sąnario pokyčių priežasties arba jos neįmanoma nustatyti. Apibūdinamas kaip pagyvenusių ir senų žmonių liga, atsirandanti dėl organizmo senėjimo procesų ir sąnario kremzlės degeneracinių pokyčių viename ar keliuose sąnariuose.
Antrinis osteoartritas išsivysto dėl konkrečių žinomų veiksnių: traumų, menisko sužeidimų, buvusios sąnario operacijos, blogai ar netaisyklingai sugijusių kaulų lūžių, po itin ilgo nejudrumo (sergant sunkia liga ar ilgai dėvint imobilizuojantį įtvarą), didelės ir ilgai trunkančios sąnario mechaninės apkrovos, nutukimo, po infekcijos ir pan. Antrinis osteoartritas taip pat išsivysto esant įgimtai sąnarių kremzlių patologijai. Tokiu atveju jis vystosi gana jauname amžiuje. Antrinis osteoartritas taip pat gali vystytis sergant cukriniu diabetu, kai kuriomis skydliaukės ir retomis ligomis (akromegalija, syringomielija, alkaptonurija, Paget‘o liga ir kt.) ar esant tam tikriems riebalų apykaitos sutrikimams.
