Marijampolė pasirengusi priimti investuotojus
Marijampolės savivaldybė rugsėjį baigė įgyvendinti projektą, kuriuo investicijoms parengti 15 Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje esantys sklypai, sudarytos visos būtinos sąlygos LEZ teritorijoje kurtis verslo įmonėms ir statyti gamybinės, sandėliavimo ar panašios paskirties pastatus: įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai, sutvarkyta drenažo sistema, įrengti telekomunikacijų koridoriai, išasfaltuotos gatvės, įrengta gatvių apšvietimo sistema, pakloti šaligatviai, įrengtos autobusų sustojimo vietos su paviljonais, taip pat nupirkta aukštos įtampos elektros linijų atvedimo į LEZ teritoriją paslauga.
Kokius namų darbus gali atlikti Marijampolės savivaldybė pritraukiant investicijas diskusijoje „Ar Marijampolės taps investicijų traukos lyderiu?” įvardino ministro pirmininko patarėjas užsienio investicijų klausimais Justas Pankauskas, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis, „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas Emilis Ruželė. Diskusiją iniciavo ir moderavo Marijampolės savivaldybės tarybos narys Ramūnas Burokas.
„Sudominus investuotojus galimais konkrečios erdvės siūlomais privalumais, tolesniam sandorio vystymui svarbiausia yra atsakymų sparta ir ne deklaratyvus, tačiau efektyviai veikiantis vieno langelio principas. Šias savybes ir demonstruojame“, – sako „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis.
Pasak S. Petrulio, investuotojai rinkdamiesi šalį – didelį dėmesį skiria darbo santykiams bei darbo jėgos struktūrai. Marijampolė turi istoriškai susiklosčiusiais industrinio regiono stiprybes, tačiau švietimo institucijos turės labai greitai prisitaikyti prie padidėjusio tam tikroje srityje atsirasiančio kvalifikuoto darbo jėgos poreikio.
„Užsienio kapitalo įmonių mokamas darbo atlygis vidutiniškai 7 – 20 proc. didesnis, tačiau stambaus vakarų investuotojo atėjimas reiškia ne vien tik naujas gerai apmokamas darbo vietas mūsų savivaldybės ir aplinkinių regionų gyventojams, papildomą nišą smulkiajam verslui, pavyzdžiui, maitinimo įstaigoms, automobilių servisams, kirpykloms ir kitiems paslaugų ar prekių tiekėjams“, – vertino R. Burokas.
Daugiausiai kontaktų dėl investicijų šiuo metu vyksta su maisto, medienos, agro ir logistikos sektoriaus įmonėmis iš Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Belgijos.
