Plungės dvaras
Plungės dvaro istorija glaudžiai siejasi su netoliese esančio Gondingos piliakalnio praeitimi. Ilgą laiką Gondinga tarnavusi kaip gerai įtvirtinta kuršių pilies apygarda, XV a. tapo LDK didžiajam kunigaikščiui priklausiusiu dvaru ir ją supusių žemių centru. Gondingos valsčiaus valdymas ne vieną šimtmetį buvo suteikiamas įvairiems valdovui nusipelniusiems didikams. Žinoma, kad jo tijūnais XVI a. yra buvę Laurynas Petkaitis, Bagdonas Mitkaitis, Jonas Burba.
XVI a. gana smarkiai keičiantis socialinei, ūkinei krašto padėčiai už keleto kilometrų nuo Gondingos pilies, prie Babrungo ir Plungės upelio santakos pradėjo augti nauja gyvenvietė, gavusi Plungės, to meto dokumentuose vadinamos Plungėnais, vardą. Jau 1567 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Plungės dvarui administracines valsčiaus teises, paskyrė naują tijūną.
1590 m. tijūnu minimas LDK stalininkas Mikalojus Aleknavičius Monvydas Dorohostaiskis, vėliau tijūnavo jo sūnus – Kristupas Monvydas Dorohostaikis. XVII–XVIII a. Plungės valdytojais buvo Valavičiai, Krišpinai-Kiršenšteinai, Karpiai.
1779 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimo sprendimu, mainais už valstybės reikmėms paimtą Liachovičių grafystę, Abiejų Tautų Respublikos karalius Plungės seniūnija kaip privačią valdą atidavė Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Po vyskupo mirties 1794 m., jo turtų paveldėtojai Plungėje ilgai neužsibuvo. 1806 m. Plungės grafystę įsigijo Rusijos imperatorės Kotrynos II dvaro didikas Platonas Zubovas. Iki XIX a. aštunto dešimtmečio pradžios Plungės savininkais buvo P. Zubovo brolio sūnus Aleksandras ir šio sūnus Platonas Zubovai. Jei iki tol Plungę valdę didikai apsiribodavo bažnyčių fundacijomis ir globa, Zubovai buvo pirmieji Plungės dvare ir miestelyje ėmęsi platesnio mąsto investicijų. Dvaro parke pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuojama želdynų struktūra, iškilo nauji profesionaliosios architektūros mūriniai pastatai – pietrytinėje parko dalyje pastatoma impozantiška bokšto laikrodžiu papuošta Florencijos stiliaus vila, šalia jos oranžerija. Mieste iškilo varpinė, žydų sinagoga, kapinėse – Visų Šventųjų vardo koplyčia su laidojimui skirtais rūsiais. Atnaujinus miestelio funkcines erdves ir sakralinės paskirties pastatus, pasikeitė Plungės urbanistinis veidas, įgydamas skoningai ir su rūpesčiu tvarkomos privačios valdos įvaizdį.
1873 m. atsisakęs vykti gyventi į iš senelio valstybės veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kelopo Oginskio paveldėtą dvarą Zalesėje, Ašmenos paviete (dabar Baltarusija), Plungės dvarą, miestelį bei priklausiusius palivarkus iš Platono Zubovo įsigijo jauniausias Rietavo dvaro savininko Irenėjaus Oginskio (1808–1963) sūnus – kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Vedęs turtingos ir žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla išgarsėjusią rezidenciją.
Bendradarbiaujant su vokiečių kilmės architektu Karlu Lorenzu Plungėje buvo pastatytas puošnus rūmų ansamblis, kuris organiškai įsikomponavo į seną natūralus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą, mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir vokiečių neogotikos stiliaus žirgynas.
Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir žinoma – muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo brolis Povilas Čiurlionis, kiti vėliau žinomais tapę muzikai.
To meto visuomenėje Oginskius garsino jų rūmuose saugomos knygų, rankraščių, numizmatikos, archeologijos kolekcijos, tapybos, grafikos ir skulptūros rinkiniai, taip pat dvaro savininkų renkami lietuvių liaudies meno pavyzdžiai.
KUNIGAIKŠČIO MYKOLO MIKALOJAUS SEVERINO MARKO OGINSKIO GYVENIMO IR VEIKLOS DATOS
Gimė 1849 m. balandžio 25 d.
1873 m. vasario 21 22 d. nusipirko Plungės dvarą.
1874 m. Rietave kartu su broliu Bogdanu baigė statyti Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią.
1874 m. M.Oginskis įkūrė gyvulių globos draugijos Rietavo skyrių ir jam vadovavo. Nuo 1875m. Rietave šios draugijos vardu pradėtos rengti žemės ūkio parodos. Šiame miestelyje jos buvo organizuotos 1875, 1876, 1878, 1881 m.
1875 m. vasario 24 d. Varniuose surengtose Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 25 metų vyskupavimo iškilmėse kaip vyskupo bičiulis, bendramintis dalyvavo ir M.Oginskis.
1875 m. rugpjūčio mėn. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis tam reikalui skyrė namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją.
1875 m. gruodžio 17 d. Peterburgo Cenzūros komitetui M.Oginskis įteikė rankraštį su prašymu, leisti spausdinti Lauryno Ivinskio knygelę „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą….“ ( past. – knygelė dar žinoma pavadinimu „Pasauga kiek wieno giwo sutverimo, taj ira: pamokimaj…“). Vėliau, iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, įteikė prašymus dar trims knygelėms leisti.
1876 m. lenkiškoje Žemės ūkio enciklopedijoje paskelbė paties parašytą straipsnį apie žemaitukų veislės arklius „Konie Żmudzkie“.
1879 m. gegužės mėnesį buvo pašventinti naujieji Plungės dvaro rūmai.
1879 m. liepos 22 d. vedė Mariją Teresą Kasparą Skurzewską iš Černėjevo (Lenkija).
1881 1885 m. M. Oginskis dirbo Telšių miesto dūmos vadovu. Tuo metu užsakė G.Efronui ar jo dirbtuvei pagaminti naują spaudą, taip pat kitus dūmos vadovo ir valdybos narių skiriamuosius ženklus su istoriniu miesto simboliu šv. Stanislovo atvaizdu.
Nuo 1885 m. Telšių savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas. Pastaba: greičiausiai juo buvo ir anksčiau.
1889 m. liepos viduryje į Plungės dvaro orkestro mokyklą, kunigaikščio pakviestas mokytis, atvyko keturiolikmetis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).
1893 m. tuoj po Kražių įvykių (įvykusių lapkričio 23 d.) M.Oginskis parašė skundą Rusijos carui dėl įvykdyto žiauraus Vilniaus generalgubernatoriaus Piotro Orževskio ir Kauno gubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo susidorojimo su katalikais.
1897 m. birželio 18-19 d. pas Oginskius Plungės dvare viešėjęs vyskupas Antanas Baranauskas, rūmų svečių knygoje įrašė lietuvišką eilėraštį.
1899 m. Plungėje surengta pirmoji žemės ūkio paroda.
1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. M.Oginskis finansavo šio spektaklio pastatymą, pats dalyvavo premjeroje.
1899 m. kartu su grafu Tiškevičiumi rūpinosi gauti caro valdžios leidimą Palangos progimnaziją padidinti iki šešių klasių.
1899 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus Plungės Vietos damų komiteto valdybos narys.
1899 Raseinių apskr. Gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus valdybos garbės narys.
1899 m. Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vice pirmininkas ir garbės narys.
1899 m. Plungės taupymo draugijos pirmininkas.
1900 m. rugsėjo 16-20 d. Plungėje surengta antroji ūkio paroda.
Apie 1900 m. kunigaikštis M.Oginskis išrūpina iš caro leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai.
1901 m. rugsėjo mėn. parašęs testamentą išvyksta į Nicą (Prancūziją) gydytis ir daugiau nebegrįžta.
Mirė 1902 m. kovo 10 d. Nicoje (Pietų Prancūzija) „nuo inkstų ligos“. Palaidotas 1902 m. balandžio 26 d. Rietave, šeimos Aušros Vartų vardo koplyčioje.
1902 m., dar prieš mirtį, M.Oginskis buvo sumanęs savo lėšomis išmokslinti 5-7 mergaites, kurios turėjo būti slaptų lietuviškų valstiečių mokyklų daraktorėmis. Jam to padaryti nespėjus, vyro valią įvykdė Marija Oginskienė. Tarpininkaujant kunigams V.Jarulaičiui ir A.Bajorynui mokytojauti pakviečiama Ona Pleirytė (vėliau Puidienė).
Sudarė Jolanta Skurdauskienė
Komentavimas išjungtas.
autorės teiginys – XVI a. gana smarkiai keičiantis socialinei, ūkinei krašto padėčiai už keleto kilometrų nuo Gondingos pilies, prie Babrungo ir Plungės upelio santakos pradėjo augti nauja gyvenvietė, gavusi Plungės, to meto dokumentuose vadinamos Plungėnais, vardą kelia didelių abejonių…. Vikipedija nurodo – Piliakalnis (Pilalė) įrengtas Babrungo kairiojo kranto vingyje (dabar – tvenkinys), slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 40×25 m dydžio, 0,5 m aukštesniu R galu. Šlaitai statūs, 5 m aukščio.
ŠR šlaitas nuplautas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?).