15 spalio, 2015

Plungės dvaras

Plungės dvaro istorija glaudžiai siejasi su netoliese esančio Gondingos piliakalnio praeitimi. Ilgą laiką Gondinga tarnavusi kaip gerai įtvirtinta kuršių pilies apygarda, XV a. tapo LDK didžiajam kunigaikščiui priklausiusiu dvaru ir ją supusių žemių centru. Gondingos valsčiaus valdymas ne vieną šimtmetį buvo suteikiamas įvairiems valdovui nusipelniusiems didikams. Žinoma, kad jo tijūnais XVI a. yra buvę Laurynas Petkaitis, Bagdonas Mitkaitis, Jonas Burba.

XVI a. gana smarkiai keičiantis socialinei, ūkinei krašto padėčiai už keleto kilometrų nuo Gondingos pilies, prie Babrungo ir Plungės upelio santakos pradėjo augti nauja gyvenvietė, gavusi Plungės, to meto dokumentuose vadinamos Plungėnais, vardą. Jau 1567 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas perdavė Plungės dvarui administracines valsčiaus teises, paskyrė naują tijūną.

1590 m. tijūnu minimas LDK stalininkas Mikalojus Aleknavičius Monvydas Dorohostaiskis, vėliau tijūnavo jo sūnus – Kristupas Monvydas Dorohostaikis. XVII–XVIII a. Plungės valdytojais buvo Valavičiai, Krišpinai-Kiršenšteinai, Karpiai.

1779 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimo sprendimu, mainais už valstybės reikmėms paimtą Liachovičių grafystę, Abiejų Tautų Respublikos karalius Plungės seniūnija kaip privačią valdą atidavė Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Po vyskupo mirties 1794 m., jo turtų paveldėtojai Plungėje ilgai neužsibuvo. 1806 m. Plungės grafystę įsigijo Rusijos imperatorės Kotrynos II dvaro didikas Platonas Zubovas. Iki XIX a. aštunto dešimtmečio pradžios Plungės savininkais buvo P. Zubovo brolio sūnus Aleksandras ir šio sūnus Platonas Zubovai. Jei iki tol Plungę valdę didikai apsiribodavo bažnyčių fundacijomis ir globa, Zubovai buvo pirmieji Plungės dvare ir miestelyje ėmęsi platesnio mąsto investicijų. Dvaro parke pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuojama želdynų struktūra, iškilo nauji profesionaliosios architektūros mūriniai pastatai – pietrytinėje parko dalyje pastatoma impozantiška bokšto laikrodžiu papuošta Florencijos stiliaus vila, šalia jos oranžerija. Mieste iškilo varpinė, žydų sinagoga, kapinėse – Visų Šventųjų vardo koplyčia su laidojimui skirtais rūsiais. Atnaujinus miestelio funkcines erdves ir sakralinės paskirties pastatus, pasikeitė Plungės urbanistinis veidas, įgydamas skoningai ir su rūpesčiu tvarkomos privačios valdos įvaizdį.

1873 m. atsisakęs vykti gyventi į iš senelio valstybės veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kelopo Oginskio paveldėtą dvarą Zalesėje, Ašmenos paviete (dabar Baltarusija), Plungės dvarą, miestelį bei priklausiusius palivarkus iš Platono Zubovo įsigijo jauniausias Rietavo dvaro savininko Irenėjaus Oginskio (1808–1963) sūnus – kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Vedęs turtingos ir žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla išgarsėjusią rezidenciją.

Bendradarbiaujant su vokiečių kilmės architektu Karlu Lorenzu Plungėje buvo pastatytas puošnus rūmų ansamblis, kuris organiškai įsikomponavo į seną natūralus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą, mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir vokiečių neogotikos stiliaus žirgynas.

Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: prieglauda našlaičiams vaikams, lietuviškų knygų leidybos bei pirmojo lietuviško spektaklio finansavimas, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla, ir žinoma – muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo brolis Povilas Čiurlionis, kiti vėliau žinomais tapę muzikai.

To meto visuomenėje Oginskius garsino jų rūmuose saugomos knygų, rankraščių, numizmatikos, archeologijos kolekcijos, tapybos, grafikos ir skulptūros rinkiniai, taip pat dvaro savininkų renkami lietuvių liaudies meno pavyzdžiai.

KUNIGAIKŠČIO MYKOLO MIKALOJAUS SEVERINO MARKO OGINSKIO GYVENIMO IR VEIKLOS DATOS

Gimė 1849 m. balandžio 25 d.

1873 m. vasario 21 22 d. nusipirko Plungės dvarą.

1874 m. Rietave kartu su broliu Bogdanu baigė statyti Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią.

1874 m. M.Oginskis įkūrė gyvulių globos draugijos Rietavo skyrių ir jam vadovavo. Nuo 1875m. Rietave šios draugijos vardu pradėtos rengti žemės ūkio parodos. Šiame miestelyje jos buvo organizuotos 1875, 1876, 1878, 1881 m.

1875 m. vasario 24 d. Varniuose surengtose Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 25 metų vyskupavimo iškilmėse kaip vyskupo bičiulis, bendramintis dalyvavo ir M.Oginskis.

1875 m. rugpjūčio mėn. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis tam reikalui skyrė namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją.

1875 m. gruodžio 17 d. Peterburgo Cenzūros komitetui M.Oginskis įteikė rankraštį su prašymu, leisti spausdinti Lauryno Ivinskio knygelę „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą….“ ( past. – knygelė dar žinoma pavadinimu „Pasauga kiek wieno giwo sutverimo, taj ira: pamokimaj…“). Vėliau, iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, įteikė prašymus dar trims knygelėms leisti.

1876 m. lenkiškoje Žemės ūkio enciklopedijoje paskelbė paties parašytą straipsnį apie žemaitukų veislės arklius „Konie Żmudzkie“.

1879 m. gegužės mėnesį buvo pašventinti naujieji Plungės dvaro rūmai.

1879 m. liepos 22 d. vedė Mariją Teresą Kasparą Skurzewską iš Černėjevo (Lenkija).

1881 1885 m. M. Oginskis dirbo Telšių miesto dūmos vadovu. Tuo metu užsakė G.Efronui ar jo dirbtuvei pagaminti naują spaudą, taip pat kitus dūmos vadovo ir valdybos narių skiriamuosius ženklus su istoriniu miesto simboliu šv. Stanislovo atvaizdu.

Nuo 1885 m. Telšių savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas. Pastaba: greičiausiai juo buvo ir anksčiau.

1889 m. liepos viduryje į Plungės dvaro orkestro mokyklą, kunigaikščio pakviestas mokytis, atvyko keturiolikmetis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).

1893 m. tuoj po Kražių įvykių (įvykusių lapkričio 23 d.) M.Oginskis parašė skundą Rusijos carui dėl įvykdyto žiauraus Vilniaus generalgubernatoriaus Piotro Orževskio ir Kauno gubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo susidorojimo su katalikais.

1897 m. birželio 18-19 d. pas Oginskius Plungės dvare viešėjęs vyskupas Antanas Baranauskas, rūmų svečių knygoje įrašė lietuvišką eilėraštį.

1899 m. Plungėje surengta pirmoji žemės ūkio paroda.

1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. M.Oginskis finansavo šio spektaklio pastatymą, pats dalyvavo premjeroje.

1899 m. kartu su grafu Tiškevičiumi rūpinosi gauti caro valdžios leidimą Palangos progimnaziją padidinti iki šešių klasių.

1899 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus Plungės Vietos damų komiteto valdybos narys.

1899 Raseinių apskr. Gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus valdybos garbės narys.

1899 m. Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vice pirmininkas ir garbės narys.

1899 m. Plungės taupymo draugijos pirmininkas.

1900 m. rugsėjo 16-20 d. Plungėje surengta antroji ūkio paroda.

Apie 1900 m. kunigaikštis M.Oginskis išrūpina iš caro leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai.

1901 m. rugsėjo mėn. parašęs testamentą išvyksta į Nicą (Prancūziją) gydytis ir daugiau nebegrįžta.

Mirė 1902 m. kovo 10 d. Nicoje (Pietų Prancūzija) „nuo inkstų ligos“. Palaidotas 1902 m. balandžio 26 d. Rietave, šeimos Aušros Vartų vardo koplyčioje.

1902 m., dar prieš mirtį, M.Oginskis buvo sumanęs savo lėšomis išmokslinti 5-7 mergaites, kurios turėjo būti slaptų lietuviškų valstiečių mokyklų daraktorėmis. Jam to padaryti nespėjus, vyro valią įvykdė Marija Oginskienė. Tarpininkaujant kunigams V.Jarulaičiui ir A.Bajorynui mokytojauti pakviečiama Ona Pleirytė (vėliau Puidienė).

Sudarė Jolanta Skurdauskienė

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. autorės teiginys – XVI a. gana smarkiai keičiantis socialinei, ūkinei krašto padėčiai už keleto kilometrų nuo Gondingos pilies, prie Babrungo ir Plungės upelio santakos pradėjo augti nauja gyvenvietė, gavusi Plungės, to meto dokumentuose vadinamos Plungėnais, vardą kelia didelių abejonių…. Vikipedija nurodo – Piliakalnis (Pilalė) įrengtas Babrungo kairiojo kranto vingyje (dabar – tvenkinys), slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 40×25 m dydžio, 0,5 m aukštesniu R galu. Šlaitai statūs, 5 m aukščio.
    ŠR šlaitas nuplautas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
    Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?).


20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
20 lapkričio, 2024

Sakartvele, Mestijos mieste, Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejuje, atidaryta tarptautinė Žemaičių muziejaus „Alka“ šiuolaikinių medalių paroda „Art Medal: In the […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

Šatrijos kalnas
19 lapkričio, 2024

Ruduo – metas, kai gamta keičia savo rūbą ir kalvotasis Telšių rajono kraštovaizdis įgyja ypatingo žavesio. Nors žmonės dažnai renkasi […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

10 lapkričio, 2024

Buvusiems kaimynams… Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. […]

2 lapkričio, 2024

2025-uosius metus siūloma paskelbti Akmenų muziejaus įkūrėjo Mosėdyje Vaclovo Into metais. Siekdamas pažymėti jo 100-ąsias gimimo metines, tai numatantį nutarimo […]

31 spalio, 2024

Savaitgalį tūkstančiai žmonių plūs į kapines, taip pagerbdami ir prisimindami išėjusius artimuosius. Vis tik, nedaugelis kapinių lankytojų susimąsto, kad kapinės […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

29 spalio, 2024

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui. Muziejus kviečia atrasti šios […]

28 spalio, 2024

Vėlyvas ruduo yra puikus metas pabėgti nuo niūrių, tamsių dienų ir pailsėti prieš artėjantį šventinį šurmulį. Puikūs paskutinės minutės kelionių […]

27 spalio, 2024

Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir […]

Tauragėje moterų laisvės kovų istorija atgijo dainoje
26 spalio, 2024

2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto […]

Mažeikių muziejaus ir LGGRTC darbuotojų nuotr.
26 spalio, 2024

2024 m.spalio 23 d. Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui, […]

25 spalio, 2024

Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dab. Šakių rajono Vaiguviškių kaime gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas. […]

24 spalio, 2024

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė modernizuotoje Ąžuolyno bibliotekoje Kaune ir pasidžiaugė šią savaitę atrastu vienu vertingiausių bibliotekos eksponatų – garsiojo […]

24 spalio, 2024

Prie kelio – naujas akcentas Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
23 spalio, 2024

„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir […]