Gerinant eismo saugą bus rekonstruojamos svarbiausios Lietuvos magistralės
Siekiant gerinti eismo saugą, artimiausiais metais itin daug rekonstrukcijos darbų bus vykdoma intensyviausio eismo šalies magistralėse. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“.
Statistikos duomenimis, 2009–2014 m. magistralėje A1 įvyko 240 įskaitinių eismo įvykių, iš jų daugiau kaip 40 proc. – transporto priemonių susidūrimai. Šiai situacijai gerinti magistralės dalyje Vilnius–Kaunas mažinama kairinių apsisukimų, įrengiamos dviejų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai. Iki 2016 m. pabaigos numatoma baigti Moluvėnų ir Žiežmarių sankryžų rekonstrukciją, taip pat planuojamas trečias Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos etapas (magistralės A1 13,3–19,6 km). Eismo sąlygos taip pat bus gerinamos ties Kaunu (94–107 km) – iki 2020 m. šiame ruože numatoma praplatinti kelią, įrengti tunelinį viaduką ir kitas eismo saugos priemones. Be to, beveik visame Vilnius–Kaunas ruože (10–94 km) numatoma ilginti ir platinti greitėjimo–lėtėjimo juostas, tverti apsaugines tinklo tvoras nuo žvėrių, įrengti padidinto atsparumo atitvarus skiriamojoje juostoje ir 5 požemines perėjas pėstiesiems.
Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys 2009–2014 m. užfiksuota 50 įskaitinių eismo įvykių, iš jų dažniausi – apvirtimai, transporto priemonių susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Siekiant sumažinti tokių eismo nelaimių pavojų, šiuo metu magistralėje šalia Žemaitkiemio miestelio (apie 72,18 km) statomas pėsčiųjų viadukas, abiejose magistralės pusėse tiesiami jungiamieji keliai. Rekonstruojami ir kiti atskiri kelio ruožai. Šiuos darbus numatoma baigti iki 2016 m. rugpjūčio.
Daugiausia rekonstrukcijos darbų planuojama magistralėje „Via Baltica“, kurioje 2009–2014 m. įvyko 294 įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų beveik 60 proc. sudarė transporto priemonių susidūrimai. Atsižvelgiant į tai, šiai magistralei rekonstruoti numatoma skirti didelę dalį 2014–2020 m. Lietuvos keliams numatytų Europos Sąjungos sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Iki 2017 m. magistralės dalyje Kaunas–Marijampolė (17,34–23,40 km ir 35,40–45,15 km ruožuose) kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų, taip pat planuojama rekonstruoti „Via Balticai“ priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus. Taip pat numatomi ir smulkesni eismo saugos gerinimo darbai – naujai susidariusių „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų inžinerinis tobulinimas.
