Sveikatos sistemos darbotvarkėje – pacientų eilių valdymo aktualijos
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, siekdama optimizuoti pacientų srautų valdymą ir mažinti eiles gydymo įstaigose, pradėjo susitikimų su Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovais ir atstovais ciklą. Į pirmąjį susitikimą pakviesti Kauno ir Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Kauno krašto savivaldybių administracijų atstovai ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausieji specialistai šiam kraštui. Susitikimo metu buvo aptartos pagrindinės pacientų eilių pas gydytojus susidarymo priežastys ir išklausyti gydymo įstaigų atstovų pasiūlymai dėl eilių mažinimo.
Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė susitikimo metu pabrėžė, kad eilių susidarymo gydymo įstaigose priežasčių analizė parodė tris pagrindines ilgos specialistų konsultacijų laukimo trukmės priežastis.
„Analizė rodo, kad dažniausiai, beveik 40 proc. atvejų, eilės susidaro dėl to, kad pas specialistus konsultacijoms keliaujantys pacientai iš šeimos gydytojų gauna nepakankamai sutvarkytus siuntimus, juose nėra specialistams reikalingų duomenų. Dar viena svarbi priežastis – pacientai tiesiog neatvyksta paskirtoms konsultacijoms. Jeigu pacientai atvyktų paskirtu laiku arba informuotų iš anksto, kad negalės atvykti, eilės galėtų sutrumpėti dar 20 proc. Ir, žinoma, viena iš svarbių priežasčių – gydymo įstaigų administracijų darbo trūkumai. Deja, bet yra nemažai įstaigų, kuriose nereglamentuoti organizaciniai klausimai, nenustatytos tvarkos, reglamentai kaip turi būti kovojama su eilėmis, neišnaudojamos visos galimybės, numatytos sveikatos ministro įsakymuose. Bet šias priežastis galime pašalinti tik aktyviai dirbdami kartu. Šių susitikimų tikslas ir yra pristatyti mūsų atliktos analizės duomenis, svarstymus ir planus bei išgirsti gydymo įstaigų vertinimus ir pasiūlymus“, – sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.
Analizė parodė, kad ilgiausia pacientams tenka laukti kardiologo, neurologo, endokrinologo ir daugumos vaikų specialistų konsultacijų didžiosiose ligoninėse. Kadangi tai sudėtingos ligos, kurių gydymą atidėti yra rizikinga net kelioms dienoms, ministrės teigimu, toks laukimo laikas negali būti bandomas pateisinti lėšų ar kitų resursų trūkumu. Juo labiau, pasak ministrės, kad finansavimas nuolat didinamas ir šių metų pabaigoje apmokėjimas už paslaugas turi būti sugrąžintas 1 euras už 1 balą, t.y. atstatyta visi 100 proc.
Susitikimo dalyviai, išsakydami pasiūlymus, atkreipė dėmesį į įvairias problemas. Viena vertus, niekas neprieštarauja, kad pacientai konsultacijoms turi būti siunčiami su naujausių tyrimų rezultatais. Tačiau pirminio ir antrinio lygio gydymo įstaigos pasigenda specialistų tikslumo, lankstumo, o ministerijai siūlo svarstyti ar visada tyrimai tyri būti atlikti ne anksčiau kaip prieš 10 dienų.
Ministrė susitikime išgirdo ir siūlymus tobulinti kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarką, patikslinti telemedicinos paslaugas reglamentuojančius įsakymus, didinti kai kurių paslaugų įkainius, peržiūrėti šeimos gydytojo funkcijas ir pan.
Susitikimo dalyviams buvo pristatyta ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto įtaka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, sveikatos sistemos įstaigų IV restruktūrizacijos etapas.
Tokie susitikimai su regionų ASPĮ atstovais, medikais bus rengiami visoje Lietuvoje. Atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, ketinama koreguoti Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo veiksmų planą.
