26 spalio, 2015

Apklausa: Lietuvius rūšiuoti paskatintų baudos

Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai” apklausoje.

„Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti. Apklausa siekiama sužinoti, kokia yra reali atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, kodėl žmonės rūšiuoja arba nerūšiuoja, kokių priemonių ar informacijos visuomenei trūksta, kad būtų galima pagerinti atliekų rūšiavimo rodiklius”, – trečius metus iš eilės atliekamų tyrimų rezultatus pakomentavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” (PTO) atstovė švietimo bei informavimo klausimais Audronė Viliūtė.

Jos teigimu, šių metų tyrimo, kuriame apklausti 1005 respondentai iš visos Lietuvos, rezultatai labai panašūs kaip ir prieš tai buvusių dviejų metų. Vis dar reguliariai  rūšiuojančių atliekas žmonių skaičius lieka ties 35 proc. riba. Daugiausiai rūšiuojamos pakuočių atliekos. Dažniausiai tai – plastikiniai buteliai, stiklo tara, kartonas bei popierius. Kiek rečiau rūšiuojamos elektros lemputės,  elektros ir elektronikos prietaisai, maisto ir žaliosios atliekos, rečiausiai – tekstilė.

Absoliuti dauguma (95 proc.) atliekas rūšiuoja namuose. 21 proc. darbe ir tik 2 proc. rūšiuoja mokymo įstaigose arba renginių metu.

„Žmonės nurodo, kad masinio susibūrimo vietose jie neturi galimybės rūšiuoti, nes nėra tam skirtų konteinerių. Mano nuomone, organizatoriams turėtų būti privaloma sudaryti sąlygas rūšiuoti jų organizuojamų renginių metu. Nes būtent masinių švenčių, koncertų, festivalių metu susidaro ypatingai dideli tinkamų perdirbti atliekų kiekiai“, – sako pašnekovė.

Pagrindinai veiksniai skatinantys rūšiuoti yra teigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (65 proc.). Taip pat labai svarbu, kad antrinių žaliavų konteineriai būtų arti gyventojų (49 proc.), o daugiau nei trečdaliui respondentų (38 proc.) aktualu, kad būtų perdirbtas didesnis atliekų kiekis ir taupomi gamtiniai ištekliai.

A. Viliūtės teigimu, tyrimo metu išsiaiškintos ir pagrindinės priežastys, lemiančios visuomenės pasyvumą. Jos teigimu, žmonės tvirtina atliekų nerūšiuojantys, nes tam namuose neturi tinkamų sąlygų (36 proc.). Net 28 proc. apklaustųjų pripažino, kad jiems paprasčiausiai trūksta laiko bei noro. Dar tiek pat respondentų atliekų nerūšiuoja, nes mano, jog jų išrūšiuotos atliekos vis tiek keliaus į sąvartyną.

Tyrimo metu buvo užduotas klausimas „Kas jus paskatintų rūšiuoti?“. 39 proc. nurodė ekonominę naudą. 33 proc. apklaustųjų įtikintų praktiniai pavyzdžiai apie tai, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis. 25 proc. asmenų veikti paskatintų baudos.

„Liūdna, kad kaip pagrindinius svertus žmonės nurodo ekonominę naudą bei baudas. Mano įsitikinimu, sąmoningas, atsakingas ir savaime suprantamas elgesys neturėtų būti skatinamas finansiškai. Priešingu atveju, remiantis tokia logika, turėčiau būti skatinama ir už kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad laiku moku mokesčius, nešiukšlinu, nepažeidinėju viešosios tvarkos taisyklių ir t.t., – sakė pašnekovė, – Manau, kad  žmones labiausiai skatina veikti tinkamos sąlygos: pakankamas rūšiavimo konteinerių kiekis, patogus jų išdėstymas bei tvarkingas aptarnavimas. Taip pat labai svarbu, kad visuomenei pateikiama informacija apie atliekų tvarkymą būtų nuosekli, vieninga, kad daugiau parodytume praktinių pavyzdžių, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis, kokia yra perdirbimo nauda. Kad būtų kuriama skaidri, atvira ir gyventojui lengvai pasiekiama ir suprantama informacija apie atliekų tvarkymą bei atliekų tvarkymo sistemos dalyvius, o baudos būtų taikomos tik kraštutiniu atveju”.

Šiuo metu Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių. Vienam šalies gyventojui per metus susidaro apie 500 kg atliekų, iš kurių apie 63 kg yra pakuočių atliekos, įsigyjamos kartu su perkamais produktais ir prekėmis. Šiuo metu apie 60 proc. namų ūkiuose susidarančių pakuočių atliekų nukeliauja į sąvartyną, kai tuo tarpu kitose ES šalyse šis skaičius tesiekia vos 2 proc.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos