Pažintis su Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema
Lietuvoje nuo 2014 metų rudens pradėjęs veikti „Žiburio“ fondas vykdo projektą „Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi“ su finansine Norvegijos parama. Anykščių rajonas yra vienas iš 10 rajonų, dalyvaujančių šiame projekte. Numatomos projekto veiklos – susipažinimas su Norvegijos vaiko gerovės sistema, mokymai Lietuvoje, pagalba globėjų ir rūpintojų šeimoms ir pan.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Zukienė spalio 19-22 dienomis su pirmąja projekto dalyvių grupe vyko į Norvegijos Fredrikstado savivaldybę, kur turėjo galimybę susipažinti, kaip funkcionuoja vaiko teisių apsaugos sistema.
Norvegijoje manoma, jog būtina rasti būdų auginti vaikus taip, kad jiems užaugus nereikėtų gydytis nuo savo vaikystės. Valstybė skiria dotacijas ne tik valstybiniam, bet ir nevyriausybiniam sektoriui, kurie remia šeimas, rūpinasi vaikų gerove. Dirbama vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, nes valstybė orientuota į žmogų. Pagrindinis jos tikslas – laiminga ir nesužalota vaikystė.
Garsioji Norvegijos Barnevernet, t.y. Vaiko gerovės tarnyba, pasitelkusi visuomenines organizacijas, organizuoja pagalbą tėvams ir vaikams, prižiūri, kaip tėvai įgyvendina jiems skirtas individualias pagalbos priemones. Nesėkmės atveju tėvų valdžia neribojama, tik tėvai nušalinami nuo sprendimų dėl savo vaikų ir vaikai perduodami globėjų šeimoms. Kol vaikai neįvaikinti, tėvai gali prašyti vaikus sugrąžinti. Toks prašymas priimamas ne anksčiau kaip po metų nuo vaikų paėmimo iš šeimos, jis turi būti pagrįstas rimtais įrodymais apie pasikeitusį šeimos gyvenimo būdą. Kai įvertinama tėvų grėsmės vaikui rizika (ar tėvai nėra narkomanai, alkoholikai, ar neserga psichine liga ir pan.), kai nustatoma, jog tėvų susitikimai su vaikais saugūs, jie visada gali pagal nustatytą tvarką bendrauti su vaiku, augančiu globėjų šeimoje. Pralaimi tėvai, kurie atsisako pagalbos ir nebendradarbiauja su Barnevernet skirtais specialistais.
Išvykos metu domėtasi pagalbos šeimoms sistema, kuri yra palanki vaikui likti biologinėje šeimoje. Jei gaunama pranešimų apie nesklandų vaiko gyvenimą, domimasi vaiko šeimos aplinka, mokykla ir vaiko laisvalaikiu. Tiriamos visos šios sritys, nors bėdų būna pastebėta tik vienoje iš šių sričių. Kai tėvai turi problemų (alkoholizmas, narkotikų vartojimas, smurtas šeimoje, vaikų nepriežiūra dėl aplaidumo ar dėl nemokėjimo rūpintis vaikais ir pan.), jiems siūloma plati paslaugų paletė. Svarbu, kad tėvai sutiktų bendradarbiauti ir mokytųsi keisti savo blogą elgesį su vaikais. Tėvams teikiamos įvairaus pobūdžio konsultacijos, įvairūs pozityvios tėvystės kursai, šeimos gyvenimo stebėjimas ir korekcijos (pvz., šeima su vaikais iki 14 dienų gyvena puikiai įrengtame bute ir priima jų šeimos vadybininko pastabas bei patarimus, šiam reikalui dirbantys tėvai gauna laikiną atleidimą iš darbo, nes sprendžia šeimos problemas). Vis daugėja atvejų, kai patys tėvai kreipiasi pagalbos, tariasi, kaip geriau pasirūpinti vaikais.
Vaikų paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, kai per 2 intensyvaus darbo su šeima metus nestebima jokių teigiamų pasikeitimų tėvų tarpusavio santykiuose ir tėvų santykiuose su vaikais. Jei tėvų elgesys su vaikais keičiasi, jei įsitikinama, kad pasikeitimai yra ilgalaikiai, šeimai leidžiama funkcionuoti savarankiškai.
Specialistai taip pat išsamiai susipažino su globėjų ir rūpintojų paieškos, jų ruošimo procesu, su pagalbos globėjams ir globojamiems vaikams sistema.
Galima pastebėti ir sistemos spragų, norvegai teigia vis dar matantys galimybių tobulinti pagalbą vaikui ir jo tėvams. Kartu jie pastebi, kad jų veikimą vaikų gerovei kritikuoja žemesnio išsivystymo lygį pasiekusios šalys, kuriose vaikystė luošinama, nes pagalba vėluoja arba visai nesuteikiama.
