Penki mitai apie vieną agresyviausių sąnarių ligų

Reumatoidinis artritas – viena klastingiausių sąnarių ligų, kuri sergančiojo organizmui padaro daug žalos, pažeisdama ne tik sąnarius, bet ir kitus vidaus organus. Tačiau ligos eigą gali dar labiau apsunkinti mitai, kuriais pasikliaujama tiek sergant, tiek pajutus pirmuosius jos simptomus. Teisinga informacija apie ligą gali padėti anksčiau ją aptikti ir pradėti taikyti tinkamą gydymą. Todėl Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė paneigia pagrindinius su šia liga susijusius mitus.

Mitas nr. 1: reumatoidiniu artritu serga tik seni žmonės

Klaidinga nuomonė, kad reumatoidiniu artritu serga tik brandaus amžiaus žmonės, greičiausiai susiformavo todėl, kad sąnarius dažniausiai skauda vyresniems žmonėms. Tačiau to priežastis yra artrozė.

„Reumatoidinis artritas yra viena dažniausių sąnarių uždegiminių ligų, kuria serga apie 1 proc. Lietuvos gyventojų. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės ir net vaikai, – kalba Reumatologijos klinikos vadovė. – Dažniausiai suserga vidutinio amžiaus, 30–50 metų, asmenys. Tačiau laiku pastebėjus ligą, neuždelsus jos diagnozės ir gaunant efektyvų gydymą šie žmonės gali gyventi pilnavertį gyvenimą.“

Mitas nr. 2: reumatoidinis artritas yra diagnozuojamas tik  atliekant kraujo tyrimus

Tiesa ta, kad ligai nustatyti dažnai kraujo tyrimo nepakanka. „Daugelis mano, jog ligą parodo reumatoidinis faktorius, kuris gali būti nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Ir jeigu šis faktorius aptinkamas, tai reiškia, jog žmogus serga, o jeigu ne – neserga. Iš tiesų yra kiek kitaip. Tik 70–80 proc. pacientų šis faktorius yra randamas pirmaisiais ligos metais, o likusiems 20–30 proc. sergančiųjų jis niekada nepasireiškia“, – kalba profesorė.

Taigi jokiu būdu negalima manyti, kad egzistuoja tik vienas ligą rodantis tyrimas. Anot prof. Astos Baranauskaitės, liga diagnozuojama taikant ir kitus šiuolaikinius tyrimus, kurie padeda įvertinti kiekvieno paciento klinikinius požymius, laboratorinių ir radiologinių pakitimų sąnariuose visumą.

Mitas nr. 3: reumatoidinis artritas nėra  grėsminga liga

Anot profesorės, tai labai grėsminga liga, galinti turėti itin liūdnų pasekmių: „Tik labai retais atvejais reumatoidinis artritas pasireiškia gerybine eiga, kuomet paūmėjimų būna retai, liga ilgam užmiega, apima nedaug sąnarių ir mažai juos sužaloja. Svarbu žinoti ir tai, kad reumatoidiniam artritui būdingas cikliškumas – su paūmėjimais ir pagerėjimais, bet, deja, tai yra liga, kuri progresuoja ir ilgainiui apima vis daugiau sąnarių. Laiku negydant sąnarių uždegimo, atsiranda sąnarių sužalojimų, kurie vėliau nebeatsistato. Sąnariai dėl to lieka deformuoti, skausmingi, jaučiamas sunkumas juos judinant. Tai išlieka visam gyvenimui.“

Mitas nr. 4: galima pasveikti laikantis sveikos gyvensenos principų

Pasak Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovės, sveika gyvensena yra labai svarbi, tačiau neteisinga manyti, kad tik laikantis sveikos gyvensenos principų galima pasveikti nuo reumatoidinio artrito: „Ligai suvaldyti yra būtinas gydymas, kuris padeda ją pristabdyti ir prailginti pagerėjimo ar remisijos laikotarpį. Tačiau, jeigu pacientas nepaiso sveikos gyvensenos principų, gydymo efektyvumas gali sumažėti.“

Profesorė atkreipia dėmesį, kad remiantis tyrimais, rūkymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris skatina ligos atsiradimą ir suaktyvėjimą. Taip pat yra žinoma, kad rūkantieji serga dažniau ir sunkiau. Ligos eigą apsunkina ir viršsvoris bei neteisinga mityba. Todėl sergantys reumatoidiniu artritu turėtų palaikyti normalią kūno masę – tai jiems padėtų gerai jaustis, nes mažiau krūvio tektų kelių ir pėdų sąnariams.

Reumatologijos klinikos vadovė pataria ir daugiau judėti, valgyti visaverčio maisto, vaisių ir daržovių, liesos mėsos: „Mityba turi būti visavertė, kurioje yra tiek baltymų, angliavandenių, tiek riebalų. “

Mitas nr. 5: dauguma sergančiųjų reumatoidiniu artritu negali dirbti

Pasak prof. Astos Baranauskaitės, negalėjimas dirbti yra dar vienas mitas: „Sergantieji gali dirbti. Šiais laikais keliamas ambicingas tikslas – siekiama užtikrinti pacientų gyvenimo kokybę. Tam reikalinga reguliari jų sveikatos būklės stebėsena, savalaikis gydymo koregavimas, kuris leidžia išlaikyti žmogų darbingą, o jo gyvenimo kokybę – gerą. Mūsų tikslas, kad žmogus nejaustų skausmo, galėtų judėti ir atlikti darbus – ir tai yra realūs, efektyviu gydymu pasiekiami rezultatai.“

Pagrindinė pacientų nedarbingumo ir neįgalumo priežastis – ligos negydymas. Reumatoidinis artritas pasižymi tuo, kad neįgalumas atsiranda greitai, per kelis ligos metus. „Statistika liūdina – per dešimt ligos metų neįgalumas nustatomas didžiajai daugumai pacientų. Tačiau šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis liga ne tik diagnozuojama anksčiau, bet laiku pradėtas gydymas padeda sustabdyti uždegimo procesus, išlaikyti gerą judėjimo funkciją ir leidžia likti pacientui pilnaverčiu darbo rinkos dalyviu“, – pabrėžia profesorė.