Skaičiai ir faktai apie regioninės plėtros planus Jurbarko rajono savivaldybėje

Tauragės regiono plėtros taryba spalio 19 dieną patvirtino 2014–2020 metų Tauragės regiono plėtros planą. Ir nors kai kurie skaičiai dar gali kisti, nes nėra žinomos galutinai suderintos projektų finansavimo sąlygos ir aprašai atskirose ministerijose, tačiau jau yra galimybė supažindinti Jurbarko rajono gyventojus su planuojamais projektais ir galimomis investicijomis, kurioms bus panaudota ES fondų parama.

Pažvelkite į skirtų ir numatomų investicijų palyginimo lentelę, kurioje akivaizdžiai matyti daugiau kaip du kartus (-54 proc.) sumažėjusi bendra suma Jurbarko savivaldybei Tauragės regione:

Pasibaigusiame 2007–2013 m. laikotarpyje buvo galima be ypatingos konkurencijos naudotis daugiau nei 8 mln. eurų subsidijomis Jurbarko probleminei teritorijai (tokių Lietuvoje buvo tik 14 savivaldybių), kuriomis, nors jos ir buvo įtrauktos į Tauragės regiono plėtros planą, nereikėjo dalintis su kitomis Tauragės regione esančiomis Pagėgių, Šilalės ir Tauragės savivaldybėmis.  Prasidėjusiame 2014–2020 finansiniame laikotarpyje teks daugiau skirti pastangų, konkuruojant su kitomis savivaldybėmis, teikiant paraiškas finansavimui gauti iš šakinių ministerijų kuruojamų ES fondų paramos programų.

Visai Tauragės regiono – Tauragės, Šilalės, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių plėtrai 2014–2020 metais numatoma tik apie 31 mln. eurų, 2007–2013 metais buvo skirta per 51 mln. eurų. tai yra 40 proc. mažiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tai įvyko LR Vyriausybei 2014–2020 metų laikotarpiu apsisprendus gerokai daugiau lėšų skirti Lietuvos miestams. Kaimiškųjų savivaldybių regioninei plėtrai skiriamos lėšos sumažėjo beveik 41 proc. (nuo 194,5 mln. Lt 2007–2013 metams iki 114 mln. Lt 2014–2020 metams), tad ir Jurbarko galimybės gauti ES fondų paramą atitinkamai taip pat sumažėjo.

Ūkio ministerija numatė „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtrai Tauragės regionui“: 466 925,52 eurus (15 proc. (70 038,83 eurai) turės savivaldybės savo biudžeto lėšomis). Tauragės regiono plėtros tarybos posėdyje buvo sutarta, kad paraišką finansavimui gauti teiks Jurbarko TVIC, atsižvelgdamas į visų Tauragės apskrityje esančių savivaldybių poreikius ir lankytinus objektus.

Kultūros ministerijos numatytos lėšos „Modernizuoti savivaldybių kultūros infrastruktūrai“ Smalininkų kultūros centrui 335 993 eurai (50 398,95 eurai savivaldybės biudžeto lėšos, 15 proc.) ir Jurbarko kultūros centrui 225 640,27 eurai (33 846,04 eurai savivaldybės biudžeto lėšos, 15 proc.);

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos numatytų lėšų „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimui“:

• Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vidaus patalpų atnaujinimui ir ugdymo pritaikymui 567 267,95 eurai (42 545,1 euras savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 42 545,1 euras (7,5 proc.) valstybės biudžeto).
• Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos atnaujinimui ir pritaikymui neformaliajam ugdymui 199 289,85 eurai (29 893,48 eurai savivaldybės biudžeto lėšos, 15 proc.);
• Eržvilko gimnazijos priešmokyklinio ugdymo patalpų įrengimui 270 823,42 eurai (20 311,76 eurai savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 20 311,76 eurai (7,5 proc.) valstybės biudžeto).

Neabejotinai didžiausią dalį regioninės plėtros investicijų, lyginant su kitomis šakinėmis ministerijomis, numatė Aplinkos ministerija. Iš priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimo“ vandens gerinimo įrenginių įrengimui:

• Jurbarko miesto vandens kokybės gerinimui numatoma skirti 1 057 000 eurų (528 500 eurų savivaldybės biudžeto lėšos – 50 proc.);
• Veliuonoje vandens gerinimo įrenginių įrengimui numatoma 43 462,96 eurai (21 731,48 eurų, t.y. 5 proc. iš savivaldybės biudžeto) ir geriamojo vandens tiekimo tinklų įrengimui 116 000 eurų (23 200 eurų iš savivaldybės biudžeto, 20 proc.);
• Smalininkuose vandens  tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai (nauja statyba) 892 750 eurų (178 550 eurų savivaldybės biudžeto lėšos, 20 proc.).

Iš Aplinkos ministerijos priemonės Kraštovaizdžio apsaugai numatoma skirti:

• Nenaudojamų valymo įrenginių likvidavimui Jurbarko mieste 283 809,34 eurai (42 571,4 eurai iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.);
• Apleisto Jurbarko žvyro karjero pakrančių sutvarkymui 250 000 eurų (37 500 eurų iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.);
• Nemuno upės pakrančių kraštovaizdžio tvarkymui 311 259,32 eurai (46 688,9 eurus iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.);
• Smalininkų uosto šlaitų ir pylimų tvarkymui 296 511,85 eurai (44 476,78 eurai iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.).
• Jurbarko miesto ir rajono Nemuno upės pakrančių kraštovaizdžio tvarkymui 440 401,90 eurų (66 060,28 eurai iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.)

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojamų priemonių socialinių paslaugų įstaigos modernizavimui ir paslaugų plėtrai Jurbarko mieste numatyta skirti 191 806,42 eurai (28 770,96 eurai iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.) ir naujų socialinių būstų įsigijimui Jurbarko mieste 297 848,24 eurai (44 677,24 eurai iš savivaldybės biudžeto, 15 proc.).

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui Jurbarko rajono PSPC numatyta skirti 641 176,47 eurų (48 088,23 eurai savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 48 088,23 eurai (7,5 proc.) iš valstybės biudžeto).

Iš Susisiekimo ministerijos finansuojamos priemonės Vietinių kelių techninių parametrų ir eismo saugos gerinimui numatoma skirti:

• Jurbarko miesto A. Giedraičio-Giedriaus gatvės rekonstravimui 794 019 eurų (59 551 euras savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 59 551 euras (7,5 proc.) iš valstybės biudžeto);
• Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimui Jurbarko m. Lauko gatvės atkarpoje nuo Gedimino gatvės iki Sodų gatvės 194 236,35 eurai (14 567,73 eurai savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 14 567,73 eurai (7,5 proc.) iš valstybės biudžeto). Tam pačiam tikslui iš Susisiekimo ministerijos finansuojamos priemonės Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtrai numatoma skirti pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimui Jurbarko miesto Lauko gatvės atkarpoje nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Gedimino gatvės 100 770,35 eurai (15 115,55 eurai, 15 proc. iš savivaldybės biudžeto).

Iš Susisiekimo ministerijos finansuojamos priemonės „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui“ numatoma įsigyti Jurbarko autobusų parkui autobusų už 221 760 eurų (33 264 eurai – 15 proc. iš savivaldybės biudžeto).

Buvo stengiamasi atsižvelgti į seniūnijų poreikius, numatomus finansuoti iš Žemės ūkio ministerijos planuojamos Paslaugų kaimui priemonės:

• Vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinio įrengimui Paulių ir Paskynų kaimuose numatyta 150 000 eurų (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinio įrengimui Pieštvėnų kaime numatyta 75 000 eurų (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Vandens gerinimo įrenginių įrengimui Tamošių, Lybiškių ir Griaužų kaimuose numatyta 131 250 eurų (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Geriamojo vandens tiekimo tinklų įrengimui Stakių kaime numatyta 116 000 eurų (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Viešvilės miestelio turgaus aikštės kompleksiniam sutvarkymui, įrengiant viešąjį tualetą numatyta 112 771,67 eurai (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Prekyvietės ir viešojo tualeto įrengimui Juodaičių  gyvenvietėje numatyta 112 771,67 eurai (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Pėsčiųjų takų ir gatvių įrengimui Jurbarkų seniūnijoje bei bendruomenės namų pastato stogo sutvarkymui Vertimų kaime numatyta 112 771,67 eurai (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Girdžių seniūnijos pastato remontui ir šildymo sistemos atnaujinimui 112 771,67 eurai (20 proc. iš savivaldybės biudžeto);
• Paviršinio vandens surinkimo ir nuleidimo sistemų įrengimui Armeniškių gyvenvietėje ir Skirsnemunės seniūnijoje numatyta 150 543,34 eurai (20 proc. iš savivaldybės biudžeto).

Iš Vidaus reikalų ministerijos „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų“ vystymui skirtos priemonės numatoma kompleksiškai sutvarkyti baigiamų renovuoti gyvenamųjų namų kvartalą  Jurbarko mieste už 461 772,94 eurus (34 632,97 eurai savivaldybės biudžeto lėšos (7,5 proc.) ir 34 632,97 eurai (7,5 proc.) iš valstybės biudžeto).

Sprendimus lemiantys faktoriai

Kaip jau buvo skelbta, valdanti dauguma Jurbarko rajono savivaldybės taryboje suderino politinę veiklos programą, kurioje (pirmą kartą visoje Jurbarko savivaldos istorijoje) išdėstė pagrindinius prioritetus ir siekius. Šioje programoje išdėstyti prioritetai iš esmės lėmė ir lems apsisprendimą bei požiūrį į galimybes pasinaudoti ES fondų pagalba. Ryškus prioritetas bus teikiamas vandentvarkai (centralizuotam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui bei valymui), kelių asfaltavimui bei priežiūrai ir viešųjų erdvių apšvietimui visu tamsiu paros laikotarpiu. Pastarąjį prioritetą – gatvių apšvietimo modernizavimą teks spręsti ne regioninės plėtros projektų sąskaita, o teikiant paraišką viešos ir privačios partnerystės pagrindu grindžiamam finansavimui gauti.

Sėkmė, konkuruojant dėl ES subsidijų su kitomis savivaldybėmis, priklausys nuo galimybių, Jurbarko rajono savivaldybės gebėjimo skolintis lėšas projektų koofinansavimui (prisidėjimui). Verta prisiminti tai, kad savivaldybių skolinimosi limitus Lietuvos Respublikos Seimas nustato kasmet, tvirtindamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagrindinius finansinius rodiklius. Šiuo metu Jurbarko savivaldybės skolinimosi galimybės ribojamos šių taisyklių:

• savivaldybės skola negali viršyti 70 proc. prognozuojamų ir tvirtinamų įstatymu biudžetiniams metams pajamų kartu su valstybės biudžeto skiriama bendrosios dotacijos kompensacija, t.y. prognozuojamos pajamos 11 787,1 tūkst. Eur, o savivaldybės skola negali būti didesnė nei 8 251 tūkst. Eur (2015 m. sausio 1 d. savivaldybės skola buvo 4 028 tūkst. Eur).
• per biudžetinius metus savivaldybė negali pasiskolinti daugiau nei 15 proc. prognozuojamų ir tvirtinamų įstatymu biudžetiniams metams pajamų kartu su valstybės biudžeto skiriama bendrosios dotacijos kompensacija, t.y. prognozuojamos pajamos 11 787,1 tūkst. Eur, o savivaldybė per metus gali pasiskolinti ne daugiau kaip 1 768 tūkst. Eur.

Šie reikalavimai gali tapti dar griežtesni, jei Seime bus įteisintas apribojimas dotuojamoms savivaldybėms skolinimuisi skirti ne daugiau kaip 1,5 procento visų į biudžetą gaunamų pajamų.

Sėkmė priklausys ir nuo gyventojų pilietiškumo

Kol kas turimą galimybę pasiskolinti galime netikėtai prarasti, jei iškils poreikis grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, nepasiekus užsibrėžtų tikslų, įgyvendinant 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio projektus. Tokia tikimybė galima dėl vangaus vartotojų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Skirsnemunėje. Ir nors po aplinkosaugininkų ir šį projektą administruojančių specialistų bei seniūno apsilankymo pas konkrečius gyventojus ir paraginimo prisijungti prie  vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, padėtis gerėja, tačiau projekte numatyto rezultato dar nepasiekėme. O laiko tam lieka tam turime tik iki šių metų pabaigos.

Todėl primygtinai kviečiu ne tik Skirsnemunės, bet ir Kalnėnų gyvenvietės, Smalininkų, Viešvilės, Seredžiaus, Klausučių ir Jurbarko miesto gyventojus paskubėti atlikti prisijungimus prie įrengtų tinklų ir savo pilietine pozicija prisidėti, kad būtų gauta ES parama Jurbarko kraštui reikalingiems projektams finansuoti.