Pasaulinę insulto dieną – apie šios ligos keliamus iššūkius ir galimybes ją nugalėti
Spalio 29-tą dieną minima Pasaulinė insulto diena. Jos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie šios sveikatai pavojingos ligos profilaktiką ir kontrolę, paskatinti šalių Vyriausybes daugiau dėmesio skirti prevencijai. Šios dienos proga Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetu ir Lietuvos insulto asociacija, organizuoja aktualią konferenciją, kurioje aptariami bendri valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių pacientų organizacijų, bendruomenių veiksmai saugant šalies gyventojus nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų bei šios ligos keliamų grėsmių sveikatai ir gerovei.
„Pasaulinė insulto diena Lietuvoje minima jau trečius metus, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Tai labai svarbu, nes dėl šio smegenų kraujotakos susirgimo kasmet miršta 5 milijonai žmonių planetoje ir tai antroji pagal dažnį pagrindinė mirties priežastis. Mūsų šalyje dėl insulto kasmet miršta apie 2,5 tūkstančio žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija priskiria Lietuvą prie valstybių, pasižyminčių didele gyventojų rizika sirgti ir mirti nuo insulto. Todėl visi privalome suremti pečius, kad apsaugotume save, savo šeimas, bendruomenes, valstybę nuo šios sveikatai pavojingos ligos!“. Pasak ministrės, ypatingą dėmesį reikia skirti visuomenės švietimui, ligos profilaktikai, medicinos personalo mokymams.
Insultas (lot. „insulto“ – šokinėju), ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Insultas sudaro apie 15 – 17 proc. visų nervų sistemos ligų. Jei prieš dvidešimt metų ištikus insultui buvo galima padaryti nedaug, tai šiandien įvykus ar besivystant insultui, pacientą galima visiškai išgydyti. Svarbu žinoti ir atpažinti insulto požymius ir staigiai reaguoti į juos, nes įvykus insultui, svarbi kiekviena minutė. Tarp pirmųjų insulto požymių įvardinami bent keli: staiga atsiradęs vienos veido pusės, vienos rankos ar kojos nutirpimas, staiga sutrikę matymas ir/ar pusiausvyra, staiga atsiradęs galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas. Atsiradus bent vienam iš minėtų simptomų būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ūminis galvos smegenų insultas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja prioritetiškumo ir operatyvumo. Būtina įvairių lygių tarnybų ir specialistų veikla integruota į vieningą, aiškiai apibrėžtą ir darniai funkcionuojančią sistemą.
Lietuvos pasiekimai insulto valdymo srityje – iš tiesų reikšmingi. Jie pristatomi Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijoje: insulto atpažinimo, skubios ikihospitalinės pagalbos ir modernaus gydymo galimybės. Apžvelgiama viena naujausių integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto profilaktikos, diagnostikos ir gydymo srityje. Skaitomi pranešimai ir apie inovatyvaus gydymo programos įgyvendinimą bei perspektyvas mažinant sveikatos priežiūros netolygumus. Daug dėmesio konferencijos dalyviai skiria šios sveikatai pavojingos ligos pacientų patirties analizei, demonstruojami pacientų istorijų vaizdo fragmentai. Vyksta diskusijos apie insulto rizikos veiksnius ir jų kontrolės galimybes, ankstyvųjų insulto požymių atpažinimą, skubios pagalbos ir pažangaus gydymo principus, insulto gydymo centrų veiklą Lietuvoje 2014 m., įgyvendinant integruotos sveikatos priežiūros koncepciją. Savo ir tarptautine patirtimi dalinasi žymiausi šalyje šios srities profesionalai.
