1 lapkričio, 2015
Ernesta Šneideraitytė

„Tegu Tau, Aukščiausias, mano muzika skamba!“

Penktadienio vakarą Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko IX-ojo Tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai 2015“ baigiamasis koncertas. Jame Lietuvos kamerinis orkestras (vyr. dirigentas Sergej Krylov) ir Valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) atliko dvylikos dalių Karl Jenkins „Stabat Mater“.

Motinos kančios atspindys

„Stabat Mater“ – 2008 metų Velso kompozitoriaus Karl Jenkins kūrinys, kuris remiasi XIII amžiaus Romos katalikų malda „Stabat Mater“ (Stovi Motina skausminga). Kaip daugelis K. Jenkins ankstesnių darbų, kūrinys apima tiek tradicinių Vakarų muziką (orkestrą ir chorą) su etninių instrumentų ir vokalas – sutelkiant dėmesį į Artimuosius Rytus.

12 dalių kūrinys – „Cantus lacrimosus“ (Graudus giedojimas), „Incantation“ (Užkalbėjimas), „Vidit Jesum in tormentis“ (Jis matė Jėzaus kankinimus), „Lament“ (Rauda), „Sancta Mater“ (Šventoji Motina), „Now my life is only weeping“ (Dabar mano gyvenimas yra tik kančia), „And the Mother did weep “ (Ir Motina dar kentėjo), „Virgo virginum“ (Mergelių Mergelė), „Are you lost out in darkness?“ (Ar Jūs paklydote tamsoje?), „Ave verum“ (Tegyvuoja tiesa), „Fac, ut portem Christi mortem“ (Kristaus nukryžiavimas), „Paradisi gloria“ (Rojaus pašlovinimas) – atspindi Motinos Marijos kančią Jėzaus Nukryžiavimo metu.

Pasak Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios administratoriaus kanauninko Zenono Degučio, kuri mama galėtų atiduoti savo sūnų numirti ant kryžiaus?! Plyštų iš skausmo širdis. „Nepaisant, kad šį vakarą išgyvenome didelę traumą, muzika atnešė ramybę“, – po koncerto mintimis dalijosi festivalio meno tarybos narys kan. Z. Degutis, pacituodamas iš Mišių knygos maldą: „Tegu Tau, Aukščiausias, mano muzika skamba!“

Mažeikiuose – puiki publika

Ernestos Šneideraitytės nuotrauka.

„Šiame mieste koncertuojame ne pirmą kartą. Kiekvienam atlikėjui malonu, kai susirenka pilna salė žiūrovų. O Mažeikiuose taip būna visada, ir tai svarbiausia“, –  „Būdui žemaičių“ sakė Lietuvos valstybinio choro „Vilnius“ vyr. dirigentas ir pedagogas A.  Dambrauskas, linkėdamas mažeikiškiams ir toliau organizuoti kuo daugiau festivalių bei koncertų.

„Vilnius“ šiemet mini 45 metų sukaktį. Simboliška ar ne, bet šiuo metu kolektyvą sudaro ir tiek pat atlikėjų. Paprašytas apžvelgti programą, maestro tvirtino, jog daugiau specializuojasi akapelinėje muzikoje: „Ypatingai, kaip tik galime, propaguojame lietuvių kompozitorius. Tai yra mūsų misija. O programų turime įvairių“.

Apie chorą

1970-aisiais įkurto choro „Vilnius“ ištakos siejamos su 1928-aisiais Lietuvoje prasidėjusiu aklųjų bei silpnaregių švietimu, jų ir muzikiniu lavinimu. Laikui bėgant muzikinė sklaida sparčiai plėtėsi, kol 1970 m. ji tapo tvirtu pagrindu įkuriant profesionalųjį aklųjų ir silpnaregių chorą. 1970 balandžio 24 dieną Lietuvos aklųjų draugija priėmė sprendimą dėl mišraus kamerinio choro įkūrimo.

Ernestos Šneideraitytės nuotrauka.

Per savo gyvavimo laikotarpį choras yra parengęs per 100 stambiosios formos veikalų ir apie 1000 chorinių miniatiūrų, apie 300 įrašytų kūrinių saugoma LRT fonduose, o ryškiausios ir vertingiausios programos įrašytos į keliolika kompaktinių plokštelių. Kiekvienais metais repertuaras papildomas naujausiomis užsienio bei lietuvių kūrėjų kompozicijomis, parengiama daugiau kaip 10 naujų koncertinių valandos trukmės programų. Koncertinis aktyvumas, festivalių rengimas, kultūrinės veiklos skatinimas byloja apie choro profesinę bei meninę brandą, subtilią muzikinę pajautą, chorinės kultūros puoselėjimą bei jos atvėrimą įvairių kartų klausytojų širdims.

Būdamas puikus praeities ir dabarties muzikos interpretatorius, drąsiai priimantis XXI amžiaus kultūrinio gyvenimo iššūkius, choras „Vilnius“ scenoje ir akademiškai santūrus, ir galintis būti šiuolaikiškai žaismingas. 2010 metų vasario 20 dieną, koncertuodamas 1750-ąjį kartą, Taikomosios dailės muziejuje choras „Vilnius“ jubiliejinius metus pradėjo tapęs valstybiniu choru.

Apžvelgė koncertus

Pasak Tarptautinio meno festivalio meno vadovo pavaduotojo Ričardo Grušo (meno vadovas Saulius Sondeckis), šis festivalis  buvo išskirtinis. „Virgilijus Noreika koncertavo festivalio atidaryme, Ieva Prudnikovaitė pirmą kartą dainavo džiazą. Buvo labai nuostabu. Taip pat – Remigijaus Šileikos prnkių dalių oratorija „Tavo žodis – šviesa mano takui“ – festivalio kulminacija. Toliau – Vokietijos kolektyvas mums padovanojo pasaulinę egzotišką muziką. Ir štai finalas – Karl Jenkins „Stabat Mater“. Šiandien, prieš Vėlines, buvo pats nuostabiausias laikas skambėti šiai muzikai. Džiaugiuosi, kad puikiai pavyko IX-asis ir kad dar kalbama ir apie X-ąjį“, –  „Būdui žemaičių sakė R. Grušas, dėkodamas kan. Z. Degučiui už kultūrinę erdvę festivalio koncertams.

„Skambesys širdyse liks ilgai….“

„Iš tiesų, festivalis buvo džiaugsmingas, gražus. Mes galbūt visi labiau klausėme kamerinės muzikos, susietos su tikėjimu, Dievo palaima. Šiandien nuskambėjo paskutiniai akordai, bet širdyse dar ilgai liks jų skambesys, lyrinis, malonus nusiteikimas. Manau, žmonės džiaugiasi, pareidami į namus sušildyti, pakylėti geros nuotaikos, savotiškos ramybės“, – pakalbinta sakė Mažeikių r.  savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, dėkodama organizatoriams, rėmėjams ir visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems.

Naujas atradimas

Mažeikių r. savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Angelės Rupkutės nuomone, šis festivalis buvo ypatingai gražus: „Dalyvavau visuose koncertuose, su malonumu klausiausi Remigijaus Šileikos šiuolaikinės oratorijos. Tačiau šiandien likau be žado: kompozitoriaus Karl Jenkins aš nežinojau, tai man buvo naujas atradimas“.

Planuojamas X-asis

Pirmus metus dirbantis Mažeikių r. Savivaldybės kultūros centro direktorius Raimundas Radavičius  „Būdui žemaičių“ sakė, jog IX-ojo festivalio  lygis buvo  aukštas ir ketinama jį išlaikyti: „Kai pradėjau dirbti, festivalis buvo tik pradėtas organizuoti. Labai pavyko. Kitais metais būtinai planuosime X-ąjį ir pasistengsime, kad jis dar labiau išsiskirtų. Tikimės, kad jau koncertus galėsime rengti atnaujintoje Kultūros centro salėje“.


21 lapkričio, 2024

Antradienį Druskininkų savivaldybės vadovai susitiko su Vilniaus alėjoje 1987 metais pastatytų ir neatsiejama Druskininkų dalimi tapusių skulptūrų autoriais broliais Jonu […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

29 spalio, 2024

Prokuratūros teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Marijampolės bei Mažeikių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas, bendra […]

28 spalio, 2024

2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių krašto. Pagėgių […]