Lietuvoje daugėja įvežtinių Dengė karštligės atvejų

Šiemet Lietuvoje užregistruoti penki įvežtiniai Dengė karštligės atvejai. Pernai per visus metus buvo diagnozuoti trys šios ligos atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusį mėnesį (spalio 8-23 d.) po Indiją keliavusi moteris susirgo Dengė karštlige.

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 14 dienų. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai sergama lengva Dengė karštligės forma, tačiau kartais pasireiškia sunkesnė ligos forma – Dengė hemoraginė karštligė (DHK) / Dengė šoko sindromas. 40 – 80 proc. Dengė karštligės atvejų ligos požymiai gali nepasireikšti. Dengė karštligė – ūmi, virusinė, uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Pagrindiniai dengė viruso platintojai – Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai. Lietuvoje šie uodai neaptinkami.

Dengė karštligė yra viena iš labiausiai paplitusių kraujasiurbių nariuotakojų pernešėjų platinamų ligų – kasmet šia liga suserga 50-100 mln. žmonių, ypač tropiniuose pasaulio regionuose.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šiais metais Delyje (Indijoje) užregistruota 10000 dengė karštligės atvejų (41 iš jų mirties), Pakistane – 5200 atvejų. Tailande, Malaizijoje, Filipinuose sergamumas taip pat auga. Visos šios trys šalys šiais metais užregistravo daugiau nei 90 000 dengė karštligės atvejų. Didelis sergamumas registruojamas Vietname, Taivane. Amerikoje šiais metais užregistruota daugiau nei 2 mln. Dengė karštligės atvejų. Dengė karštligė paplitusi Ramiojo vandenyno salose, Karibuose.

2010 m. pavieniai, vietinės kilmės Dengė karštligės atvejai buvo užregistruoti Prancūzijoje ir Kroatijoje. 2012 m. šios karštligės protrūkis užregistruotas Madeiros saloje (Portugalija). Jo metu išaiškinta  daugiau nei 2000 ligos atvejų. 2014 ir 2015 m. vietiniai Dengė karštligės atvejai buvo užregistruoti Pietų Prancūzijoje.

Vakcinos nuo dengė karštligės nėra.

Asmenims, keliaujantiems į endemines šalis, rekomenduojama:

• apsisaugojimui nuo uodų naudoti repelentus, pvz., DEET (N,N-dietil-m-toluamidas) ir kt.;
• dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsios spalvos drabužių;
• mažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo);
• pirmenybę teikti kambariams su oro kondicionieriais, kurių dėka nereikės atidarinėti langų;
• aplinkoje ir patalpose naudoti uodus atbaidančias spirales ar kitas priemones;
• patalpose naudoti langų, durų tinklelius, naudoti insekticidais apdorotas širmas ant lovų ir kt.;

• po 3 – 14 dienų po kelionės pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt. simptomams, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.