Ar vartojimo kredito rinka taps skaidresnė ir atsakingesnė?

Greitieji kreditai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Spalvingos reklamos transliuojamos televizijos ekranuose ir publikuojamos masinio susibūrimo vietose, lengvai įsimenantys šūkiai apie šuniuką Amsį ar lietuviškąją bobutę okupuoja šiandieninę žiniasklaidą. Mažai besidomintis statistiniais duomenimis, atskleidžiančiais daromą greitųjų kreditų žalą, asmuo dažnai nesusivokia, kaip greitai pakliūva į jų pinkles. Galima matyti, kaip jau minėtieji greitieji kreditai pakeičia žmonių gyvenimus. Vieni, neišlaikę spaudimo, kreipiasi į Lietuvos banko asociaciją prašydami pagalbos, antri ima dar vieną  paskolą, kad atpirktų palūkanas, treti nebemato išeities ir pasirenka mirtį.

Lietuvos banko, vykdančio vartojimo kredito rinkos priežiūros funkcijas, 2012 m. atlikto Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimo rezultatai atskleidė nepakankamus gyventojų gebėjimus racionaliai tvarkyti šeimos ir asmeninius finansus, ypač polinkį atidėlioti finansinių problemų sprendimą. Šių metų pirmojo pusmečio statistiniai duomenys parodė, kad sparčiai daugėja teikiamų didesnių nei 290 eurų kreditų, vartojimo kreditus gauna asmenys, kurie neturi pajamų arba jos nestabilios, vėluojamų grąžinti kreditų skaičius auga, kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų, vis daugiau klientų perduodama skolų išieškotojams ir teismams, itin sparčiai daugėja vartojimo kredito davėjų inicijuojamų klientų turto areštų.

2014 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kurios pagrindinis tikslas buvo parengti įstatymo projektą, siekiant sureguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingai, vartojimo kredito sutarčių reklama būtų aiški ir neklaidinanti, o už įstatymo pažeidimus būtų taikoma pažeidimui proporcinga atsakomybė.

Biudžeto ir finansų komiteto nario Kęstučio Bartkevičiaus teigimu, komitetas atliko sudėtingą darbą ir įvertino visų suinteresuotų pusių bei Seimo narių pasiūlymus, po svarstymų pritarė patobulintam projektui, pateikdamas  atsakingą skolinimą skatinančių nuostatas:

1. Sugriežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Kredito davėjas privalės įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir neturės teisės išduoti kredito tiems vartotojams, kurie nebus pajėgūs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

2. Įvedami reklamos apribojimai. Lietuvos bankas galės uždrausti skleisti neteisingą, klaidinančią ar neaiškią vartojimo kredito sutarčių reklamą.

3. Numatomi vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir lėšų išmokėjimo ribojimai. Bus draudžiama sudaryti sutartis su jaunesniais kaip 18 metų, taip pat neveiksniais ir ribotai veiksniais asmenimis.

4. Nustatomas nusiraminimo laikotarpis, kuris spręs spontaniško skolinimosi problemas. Vartojimo kredito projekte numatomas 2 dienų nusiraminimo laikotarpis, per kurį, po kredito sutarties sudarymo, vartotojas galės persigalvoti ir grąžinti kreditą.

5. Sumažinta bendra vartojimo kredito kaina. Projekte pasiūlyta bendra vartojimo kredito kaina atitinka verslo ir vartotojų interesų pusiausvyrą.

Pasak Seimo nario K. Bartkevičiaus, priimto Vartojimo kredito įstatymo vykdymas sieks užtikrinti skaidresnę ir atsakingesnę skolinimosi rinką ir mažins greitųjų kreditų daromą įtaką šiandieninėje Lietuvoje.