Lapkričio 6-oji – Atšvaitų diena!

Atėjus šaltajam metų laikui, kai eismo sąlygos tampa vis sudėtingesnės, o tamsusis paros laikas pailgėja, ypatingas dėmesys nukrypsta į labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus, kurie tamsoje tampa sunkiai pastebimi. Ne pirmus metus kelių policijos pareigūnai, visuomenės sveikatos specialistai, bendruomenių atstovai, kunigai primena, kaip svarbu pėstiesiems naudoti atšvaitus ar kitas šviesą atspindinčias priemones. Ypač svarbu į tai atkreipti dėmesį lapkričio pradžioje, kai, laikrodžio rodyklę atsukus viena valandą atgal, „staiga“ sutrumpėja diena ir vieną savaitę dar šviesoje grįžus iš darbo ar iš pamokų ir būrelių mokykloje, kitą savaitę tenka eiti į namus jau tamsoje. Tomis dienomis raginama kuo greičiau įsigyti ar susirasti turimus atšvaitus ir nepamiršti jų išeinant į gatvę. Šaltuoju metų laikotarpiu, kai ne tik sutrumpėja šviesusis paros metas, bet ir padaugėja apsiniaukusių, darganotų dienų, siekiama, kad dėvėti atšvaitą taptų įpročiu visur ir visada tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Per 9 šių metų mėnesius Lietuvos keliuose žuvo 37 pėstieji (iš jų 26 – tamsiuoju paros metu), sužeisti 584 pėstieji (iš jų – 127 tamsiuoju paros metu). Nors, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusių ir sužeistų pėsčiųjų skaičius sumažėjo (2014 m. per 9 mėn. žuvo 66 pėstieji (iš jų 37 – tamsiuoju paros metu), sužeistas 651 (iš jų – 133 tamsiuoju paros metu)), tačiau šie skaičiai išlieka dideli. Ne mažiau rizikuoja tamsiuoju paros metu važiuojantys dviratininkai, vadeliotojai, kurie dažnai juda važiuojamąja kelio dalimi, yra lėtesni už motorizuoto transporto srautą ir mažiau pastebimi.

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visiškai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija, galinti sukelti skaudžias pasekmes sveikatai ir gyvybei. Dar pavojingesnė situacija, kai kelyje prasilenkiantys vairuotojai, trumpam apakinti žibintų šviesų, gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat pėsčiųjų ar dviratininkų. Su atšvaitu ar žibintu einantį arba dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas galėtų sulėtinti važiavimo greitį ir saugiai prasilenkti su pėsčiuoju (dviratininku, vadeliotoju) ar, esant būtinybei, sustabdyti automobilį. Tamsoje ar esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, pėsčiajam, dviratininkui, vadeliotojui galimybė patekti į eismo įvykį padidėja net keletą kartų. Be to, nelaimės pasekmės būna žymiai skaudesnės.

Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldi įstaiga Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su partneriais Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – LAKD) ir Lietuvos kelių policijos tarnyba jau nuo 2011 m. gegužės mėnesio vykdo pagrindinę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu oficialiai paskelbtos Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekados (2011–2020 m.) viziją – užtikrinti saugų judėjimą visiems, kurie naudojasi Lietuvos keliais. Kiekvienais metais prie Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitės minėjimo Lietuvoje savo renginiais prisideda ir miestų bei rajonų visuomenės sveikatos biurai su savivaldybių įstaigomis. Praeitas metais patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, kurios vienas iš uždavinių – mažinti avaringumą ir traumų, patiriamų kelių eismo įvykiuose, skaičių.

LAKD ir Sveikatos apsaugos ministerija vienija pajėgas ir vykdo bendrą projektą. Yra išleisti plakatai ir lankstinukai apie saugų elgesį perėjoje ir atšvaitų dėvėjimą. Ši vaizdinė medžiaga per savivaldybių visuomenės sveikatos biurus yra platinama sveikatos priežiūros įstaigose visoje Lietuvoje.

„Į sveikatos priežiūros įstaigas ateina daug įvairaus amžiaus žmonių. Manome, kad jie, laukdami savo eilės pas gydytoją, atkreips dėmesį į kabančius plakatus, pasiskaitys informacinį lankstinuką apie tai, kaip teisingai užsisegti ar užsidėti atšvaitus“, – yra sakęs laikinasis Kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.

Nors įvairios žinybos deda daug pastangų, kad būtų pagerinta kelių infrastruktūra, medicinos paslaugos, šviečiama visuomenė, tobulinami teisės aktai, tačiau labiausiai eismo sauga priklauso nuo pačių eismo dalyvių. Žmogaus elgesio ir savimonės kelyje niekas, išskyrus jį patį, pakeisti negali. Svarbu kiekvienam žmogui prisiimti atsakomybę už save ir už kitus eismo dalyvius. Juk kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis, kuriantis saugaus eismo kultūrą.

Kelių eismo taisyklės nustato:

Vairuotojams

Tamsiuoju paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.

Dviratininkams

Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Pėstiesiems

Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis nei 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

Labai svarbu, kad šeimos nariai pasirūpintų labiau pažeidžiamais artimaisiais – vaikais ir garbaus amžiaus žmonėmis, primintų saugaus eismo taisykles, perspėtų apie atšvaitų svarbą, padėtų jų įsigyti. Būtina, kad senatvės sulaukę žmonės ir vaikai įsiklausytų ir suprastų, jog taisyklingai nešiojamas atšvaitas vairuotojui padeda laiku pastebėti einantį žmogų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į teisingą atšvaitų naudojimą. Primename, kad juostinius atšvaitus reikia nešioti ant rankos, dviratininkams – ant kojos. Pakabinami atšvaitai prisegami viršutinio drabužio kišenėje ir einant keliu tamsoje iš kišenės išimami arba prisegami dešinėje pusėje. Atšvaitai efektyviausi, kai jie yra automobilio žibintų aukštyje. Jei atšvaitai prisegami prie rankinių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie nebūtų uždengiami rankine ar ranka. Atšvaitas efektyvus ir naudingas tada, kai jį gerai apšviečia transporto priemonių žibintai. Neturintys atšvaito pėstieji privalo neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad atsakingas elgesys kelyje ir taisyklingas atšvaitų dėvėjimas gali išsaugoti sveikatą ir gyvybę.

Pagal Lietuvos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė