„Tikėjimas ir artimo meilės darbai turi susikibti rankomis…“

Lapkričio 6-ąją – Pyragų dieną – minėjo Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Caritas“, į svečius pasikvietęs Vaikų dienos centro lankytojus. Tačiau tuo jų veikla nesibaigia. Šios organizacijos moterų meilė plati: nuo mažų vaikų iki paliegusių senelių. Jos geba dalintis viskuo: širdies šiluma, paguoda, atjauta, dvasine ir materialine pagalba to stokojantiems.

Abipusė draugystė

Mažeikių socialinių paslaugų tanybos Vaikų dienos centro auklėtinius, atėjusius į šventovę, pasitiko „Carito“ moterys. Vaikai turėjo galimybę apžiūrėti bažnyčią, zakristiją, koplyčią, pabendrauti su parapijos vikaru kun. Klemensu Jaraminu bei administratoriumi kanauninku Zenonu Degučiu, pasivaišinti. Atsidėkodami vaikai atliko keletą dainelių, ir visi šventės dalyviai kartu susikibę už rankų sugiedojo bendrą giesmę.

Pasak socialinės darbuotojos Renatos Didžiulienės, Vaikų dienos centro ir Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ draugystė prasidėjo nuo pavasario: „Vaikų dienos centrą lanko apie 50 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. „Caritietės“ pas mus ateina kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį. Su vaikais kalbamės, žaidžiam, gaminam kartu, vaišinamės. Šį kartą pasikvietė į svečius mus.“

„Atverkime savo širdį gerumui“ – tai toks mūsų susitikimas šiandien bažnyčioje, – „Būdui žemaičių“ sakė Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ vadovė Virginija Valko. – Visi žino, kad gerumas – tai Dievo malonė. Gerumas – mūsų širdies šiluma. Gėris slypi visuomenėje, tai tarsi žmonių susitarimas gyventi draugiškai. Norėdami gyventi draugiškai mes pasikvietėme savo draugus iš Vaikų dienos centro į Dievo namus. Pabūkime kartu ir pasidalinkime savo širdies šiluma ir auginkime mūsų draugystę, kad kasdien ji stiprėtų.“

Šventėje dalyvavusios Mažeikių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Zita Silūnienė bei jos pavaduotoja Alina Petravičienė „Būdui žemaičių“ sakė, jog įstaigos bendravimas su „Caritu“ prasidėjo pernai: „Buvom surengę gražią labdaros akciją „Mažoj širdelėj daug šilumos“. Vaikučiai darė darbelius ir dovanojo pagyvenusiems žmonėms, darėm labdaros vakarą, su „Carito“ moterimis prie paruošto Kūčių stalo bendravom, rodėm savo programą, o jos mums dainavo. Šiemet tėveliai ir bedruomenė Pyragų dienai Vaikų dienos centro lankytojams padovanojo saldumynų ir kitų dovanėlių.“

V. Valko dėkojo „Pasakos“ direktorei ir jos kolektyvui bei vaikučių tėveliams: „Jau antrus metus iš eilės mus stebina savo dosnumu. Esu įsitikinusi, kad tikėjimas ir artimo meilės darbai turi susikabinti rankomis, tarp jų turi užgimti abipusė draugystė. Manau, kad ji yra.“

Veikla – plati

Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ organizacija teikia dvasinę pagalbą, labdarą ir paramą skurdžiai gyvenantiems Mažeikių rajono žmonėms; rūpinasi senyvo amžiaus bei negalią turinčių žmonių priežiūra, daugiavaikėmis, alkoholizmo bei narkomanijos problemų turinčioms šeimomis, našlaičiais, beglobiais ir dėl įvairių priežasčių tėvų neprižiūrimais vaikais, jų gyvenimo kokybės gerinimu.

„Daugelis senyvo amžiaus žmonių gyvena materialinėje bei socialinėje atskirtyje. Senstant silpnėja asmens sveikata, prasideda įvairios senatvės ligos. Iš pagrindų keičiasi visas jų gyvenimas. Su metais siaurėja ir artimųjų ratas, senyvo amžiaus žmogus tampa vienišas bei priklausomas nuo aplinkinių, vaikai būna išvykę į užsienį ir nėra net kam nupirkti maisto produktų, vaistų, nei kas padėtų tvarkyti buitinius bei finansinius reikalus, – „Būdui žemaičių“ pasakojo V. Valko. – „Carito“ savanoriai pagal žmogaus poreikius juos lanko, vienus kiekvieną dieną, kitus – kartą per savaitę. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos ne kiekvienam vienišam žmogui ar vaikui iš socialinės rizikos šeimos šventinis laikotarpis yra džiugus, todėl stengiamės įtraukti visus lankomus mūsų žmones į mūsų veiklą, ragindami kartu su „Carito“ savanoriais dalyvauti įvairiose išvykose bei labdaros renginiuose.“

Vadovės teigimu, Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Caritas“ glaudžiai bendradarbiauja su Pikelių Švč. Trejybės parapijos „Carito“ savanoriais ir vadove Silva Lišniauskiene, bei AA „Aura“ nariais, vyksta į Pakutuvėnus – Šv. Antano Paduviečio vienuolyną, dalyvauja šv. Mišiose, tradiciškai valgo košę ir bendrauja su broliais pranciškonais.

„Mūsų veikla – tai gebėjimas dalintis ir padėti tiems, kurie stokoja pagalbos. Šiandieninėje visuomenėje aplink labai daug materialinio skurdo. Dar daugiau dvasinio. Mes orientuojamės į dvasinę pagalbą žmogui, o kaip lydinčioji mūsų funkcija yra ir materialinė pagalba. Turime pastebėti ir pakviesti visus, netgi tuos, kurių gyvenimas ne itin gerai klostosi – tai benamiai. Jie – žmonės, kuriems kiekvieną dieną būna labai sunku. Kad geri dabai būtų sėkmingi, ne ką mažiau svarbus yra ir aplinkinių supratimas bei palaikymas, – sakė V. Valko. – Nuolatiniai „Carito“ savanorių lankomi žmonės šiuo metu yra 39, kai kurie kreipėsi patys, kiti per savo pažįstamus. Jie prašo nors trumpam juos lankyti, nes yra vieniši, o kad galėtų reikalui esant susisiekti su mumis, paliekame telefono numerį“.

„Carito“ veikla – globoti ne tik paliegusius, ne tik senelius ar neįgalius, bet ir rūpintis vaikais, kurie neturi ne tik jaukios namų šilumos, bet ir artimųjų: ar tėvo mylinčių rankų, ar motinų mylinčių širdžių. „Carito“ moterys ir mėgina užpildyti susidariusį vakuumą, kad galėtų šiek tiek motiniškos šilumos ir gerumo dovanoti vaikams. Globa, rūpestis, susitikimai, viena kita pramogėlė, pagaliau ir trupinėlis skanumyno – vaikams šventė ir įspūdis. Tai tarytum jų gal ir kiek nuskriaustos gyvenimo dalios kompensavimas, – organizacijos reikalingumą „Būdui žemaičių“ apibūdino parapijos administratorius kanauninkas Z. Degutis.

Tik keli gerumo darbai

2015 m. sausio 10 d. „Carito“ savanoriai lankėsi VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namuose, bendravo su ten gyvenančiais žmonėmis, kovo 16 d. parapijos „Carito“ savanoriai rinko aukas ir perdavė nuo gaisro nukentėjusiai šeimai.

Balandžio 11 d. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vadovaujant klebonui kan. Z. Degučiui vyko krikštynų iškilmės. Buvo pakrikštyti 4 vaikai iš „Carito“ savanorių lankomų nepasiturinčių šeimų. Padėjo nupirkdami vaikams būtiniausių prekių, kurios buvo reikalingos krikštijant. Po šv. Mišių „Carito“ savanoriai ir „LIONS“ moterų klubas surengė vaišes visiems dalyvavusiems, o vaikams padovanojo atminimo dovanėles.

Po savaitės, balandžio 19 d., „Carito“ savanoriai aplankė 32 gyventojus, gyvenančius Žemaičių Kalvarijos senelių namuose, kad bendravimas būtų šiltesnis, prie arbatos puodelio nusivežė vaišių.

Gegužės 9-ąją parapijos „Carito“ vadovė V. Valko ir kunigas Paulius Jaraminas dalyvavo Mažeikių AA grupės „AURA“ 20 metų įkūrimo šventėje.

Gegužės 22 d. vienišos mamos sūnui iš socialinės rizikos šeimos nupirko būtiniausių prekių, reikalingų Pirmajai Komunijai, atminimo dovanėlę ir saldumynų. Savo dosnumu padėjo Mažeikių kanceliarinės parduotuvės „Margaspalvis drugelis“ savininkė Judita Kontenienė.

„Taip pat sveikiname įvairiomis progomis lankomus žmones, rūpinamės jiems gulint ligoninėje, grįžus į namus, skubame padėti nupirkdami būtiniausių prekių, vaistų, sutvarkydami namus“, – sakė V. Valko.

Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Caritas“ dalyvauja Lietuvos „Carito“ programoje „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ visoje Lietuvoje ir už jos ribų. „Gelbėdami vieną ar kitą suklupusį žmogų padedame, kuo tik galime. Mūsų aplink tiek daug, tik reikia daryti gerus darbus, – įsitikinusi vadovė. –

Gruodžio 4 d. su Vaikų dienos centro vaikais planuojamas „Carito“ savanorių susitikimas kartu su kunigu. Jį pavadinome „Pasitinkant Kalėdas…“ . Mezgame vaikams kojines, o jų nemažai reikia, su vaikais planuojame gaminti papuošalus iš karoliukų ir, žinoma, kepti pyragą.

Kūčias pasitiksime Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos salėje. „Carito“ savanoriai kartu su kunigais ir benamiais laužysime paplotėlį, pietausime ir linkėsime vieni kitiems gražių ateinančių metų.“

Veikli meilė

Anot kan. Z. Degučio, jei mėgintume analizuoti žodį „Caritas“, iš lotynų kalbos jį išverstume „veikli meilė“: „Nėra tokios gyvenimo srities, nėra tokio visuomenės sluoksnio, kurio „Caritas“ nepaliestų. Iš Didžiojo Dievo įsakymo mylėti Dievą, mylėti save, mylėti žmones, mylėti gyvenimą kylanti šitoji paskata keliauja per žmones. Vieniems reikia tik pokalbio, kai žmogus neturi su kuo pasikalbėti, lieka skaudi vienatvė, kai nėra kas užeina, paslaugo ligonį, bent vieną kitą valandėlę pabūna su sergančiuoju, gal net prie lovos prikaustytu. Pagaliau į „Carito“ moteris gali kreiptis sunkią aklą valandą išgyvenantis žmogus. Jau ir tai yra gerai. Mūsų „caritietės“ aktyviai bendrauja ir su anoniminių alkoholikų klubu, benamiais, visiškai degradavusiais visuomenės akyse. Visa tai vyksta neatlygintinai, vyksta „Caritą“ remiant geradariams. Tam jų veiklai renkamos bažnyčioje aukos, jos pačios kartais rūbais ar maistu pasidalija su stokojančiais. Turbūt nėra nė vieno visuomenės sluoksnio, kur nereikėtų „Carito“ – veikliosios meilės.“

Tą veikliąją meilę dosniai dalija 15 parapijos „Carito“ moterų, turinčių pakankamai žinių ir patirties. Tai Teresėlė Vilkienė, Cecilija Štabokienė, Dovilė Budreckienė, Veronika Beliauskienė, Birutė Bogvilienė, Valentina Jokupienė, Zofija Čijunskienė, Lina Beresnevičienė, Ona Bučienė, Angėlė Žvingienė, Zita Klovienė, Elena Gedvilienė, Valerija Misiūnienė, Roma Petrauskienė ir jų vadovė V. Valko.