Ministrė A. Pabedinskienė: „Karjeros planavimas būtinas ir profesinių mokyklų moksleiviams“
Šiandien tarptautinėje konferencijoje, skirtoje pasidalinti Lietuvos ir Vokietijos patirtimis specialistų rengimo srityje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad tam, jog ieškančių darbo asmenų kvalifikacija ir gebėjimai atitiktų darbo rinkos poreikius, labai svarbus karjeros planavimas ir profesinis orientavimas.
„Kvalifikuotų specialistų ugdymas yra sėkmės garantas valstybės ateičiai. Tam, kad turėtume kvalifikuotus specialistus, atitinkančius darbo rinkos poreikius, svarbu užtikrinti veiksmingą profesinį orientavimą. Visiems, ypač jaunimui, reikalinga aiški profesijos pasirinkimo ir karjeros perspektyvų vizija“, – sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Pasak ministrės, būtina stiprinti profesinio ir mokymosi orientavimo bei konsultavimo sistemą, kuri teiktų individualizuotas, lengvai prieinamas ir kokybiškas paslaugas.
Siekiant gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, numatoma tobulinti šių paslaugų sistemą – remti įvairių formų profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų teikimą realioje ir virtualioje aplinkoje, spręsti jos finansavimo klausimus, kad šios paslaugos būtų kokybiškos ir prieinamos tiek besimokantiems, tiek nedirbantiems ir nesimokantiems.
Kaip pabrėžė A. Pabedinskienė, kvalifikuotai darbo jėgai parengti reikia modernizuoti tiek bendrąjį lavinimą, tiek profesinį mokymą, tiek aukštąjį mokslą, tobulinant jų turinį ir procesą.
Be to, siekiant, kad ieškančiųjų darbo kvalifikacija ir gebėjimai atitiktų darbo rinkos poreikius, darbo rinkos atstovai galėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokymo įstaigomis ir įsitraukti į teorinių ir praktinių mokymo programų tobulinimą bei priimti daugiau studentų atlikti praktiką.
Kaip rodo patirtis, su sunkumais atitinkant darbo rinkoje keliamus reikalavimus ypač dažnai susiduria žemo išsilavinimo asmenys, jaunimas (dėl darbo patirties neturėjimo), vyresnio amžiaus asmenys (dėl sunkumų prisitaikant prie technologinių pokyčių darbo rinkoje), negalią turintys asmenys, juos patiria ir kaimo gyventojai, kuriems sunku vietinėje darbo rinkoje rasti turimus gebėjimus atitinkantį darbą. Todėl šiems asmenims taikomas platus spektras aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, remiamas jų įsidarbinimas, kvalifikacijos tobulinimas, skatinamas verslumas.
Anot ministrės, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, būtina plėtoti neformaliojo ugdymo formų įvairovę ir prieinamumą regionuose. Be to, ne mažiau svarbu skatinti ir lankstaus darbo laiko bei naujų darbo sutarčių rūšių plėtrą, kas yra pristatyta naujame Darbo kodekso projekte, bei užtikrinti motyvaciją derinti darbo ir darbuotojo asmeninius interesus, suteikiant jiems nuolatinę galimybę tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją.
Tarptautinę konferenciją „Kaip verslas gali dalyvauti rengiant specialistus ir daryti įtaką jų rengimo kokybei: Lietuvos ir Vokietijos patirtis“ organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Hanzos Parlamentu.
