Mažeikių verslininkų asociacija Verslo dieną surengė forumą

Lapkričio 12-ąją Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre vyko Mažeikių verslininkų asociacijos surengtas forumas, skirtas Verslo dienai, kurioje dalyvavo verslininkai ne tik iš Mažeikių, bet ir iš aplinkinių rajonų. Joje kalbėta apie sėkmingą verslą, šiandienines sėkmingo verslo aktualijas, propagandos priemones.

Pagrindinis siekis – sėkmė

Renginį pradėjusi Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentė Gražina Bartkevičienė, dėkojo susirinkusiems į konferenciją ir priminė, jog kasmet lapkričio antrąjį penktadienį švenčiama verslo atstovų profesinė šventė – Verslo diena. Pasak jos, sėkmingas verslas – kiekvieno verslininko siekis: „Šiandien viskas juda kur kas didesniu pagreičiu. Turbūt nė vienas negalime sudaryti planų 5–10 metų ir stabiliai dirbti, kad galėtumėm tą planą įgyvendinti. Šiandieną galėčiau įvardinti, jog verslas – tai lyg bėgimas su kliūtimis. Tai yra ekonominė krizė, geografinė, politinė situacija, emigracija, valiutos pasikeitimai, mokesčiai ir t. t. Visi šie veiksniai veikia mūsų darbus ir mūsų verslus. Kaip įvertinti riziką, priimti teisingus sprendimus, šiandien kalbėsime, diskutuosime mūsų forume „Sėkmingas verslas“.

G. Bartkevičienė, sveikindama Verslo dienos proga, linkėjo visiems gerų diskusijų ir sėkmingo verslo.

Kuriasi naujos įmonės

Renginyje dalyvavęs Savivaldybės meras Antanas Tenys džiaugėsi gausiai susirinkusiais verslo atstovais ir linkėjo jiems sėkmingo darbo bei verslingų metų. „Be geros idėjos, didelės drąsos bei užsispyrimo ir gerų apmąstymų verslas niekad nesidaro, niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Tik stiprūs, drąsūs verslininkai gali dirbti puikiai, sakė A. Tenys. – Džiaugiuosi, kad Mažeikiuose vis daugėja verslininkų, kuriasi naujų įmonių. Džiugu mums, kaip Savivaldybei, džiugu žmonėms, kurie gali turėti darbo, kurie gali puikiai ne tik dirbti, bet ir užsidirbti ir taip džiuginti savo šeimas ir artimuosius. Iš tikrųjų Mažeikiuose bedarbystė dar didelė, 12 su trupučiu proc., tačiau, kada verslininkai ieško darbo rankų, jei taip galima pasakyti, arba žmonių, kurie galėtų dirbti kvalifikuotai, jų vis trūksta ir man patinka ta diskusija, kuri tęsiasi respublikoje, apie mokslą, apie paruošimą, apie žmones, kurie galėtų įsijungti į taip tobulėjantį verslą. Džiugu, kad kuriasi naujų įmonių. Mažeikiai artėja iki 1,5 tūkst. įmonių. Tai didesnės ar mažesnės įmonės, bet sukuriančios darbo vietas. Dėkoju už tai, kad remiate įvairius renginius, o Savivaldybė stengiasi įmonėms padėti, kuo gali.“

Svarbiausia – idėja

Forume kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis atkreipė dėmesį, jog pasaulis pasižymi tuo, kad viskas labai greit keičiasi: „Ką mes kalbėjom praeitą rudenį, šiandien yra visai kitaip, o kitą rudenį bus dar kitaip. Labai teisingas pastebėjimas, kad tam, kad išliktume ir dar judėtume į priekį, greičiai reikalingi visiškai kiti. Turbūt verta susirinkti, pasikeisti nuomonėmis.“

R. Dargis prisiminė susitikimą su Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviais, kuriame jis sakė, jog versle svarbiausia idėja ir jos įgyvendinimas, o ne siekis kuo daugiau uždirbti pinigų: „Sakiau moksleiviams, jog darote klaidą, galvodami apie tai, kad, jeigu vaikysimės pinigus, gyvensime gerai, bet taip nieko nesukursime. Aiškus atsakymas – jūs tik tada turėsite vertę, jeigu kitam padarysite gera, sukursite jam pridėtinę vertę, nes taip įprasminsite savo kūrybinę jėgą. Čia yra verslo esmė. Jeigu galite padaryti, daugiau, geriau, tiksliau, kokybiškiau, tik tada turėsite savo idėjos materializavimą, savo atgal užsidirbimą, savo pasitenkinimą. Tai yra didžiausias dalykas ir žmonės, aš kalbu apie turtingus žmones, retai kada skaičiuoja pinigus, jie galvoja, ką sukūrė, ką paliko po savęs.“

Padaryta daug gerų dalykų

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, pramonininkai spalio mėnesį surengė didelę konferenciją politinėms partijoms, tuo pačiu atidarė naują politinį pasiruošimo rinkimams sezoną. „Mes surinkome iš visų 45 šakinių, 9 regioninių asociacijų pasiūlymus, ko mes norėtume, kad iš tikrųjų būtų kitaip, ką mes siūlome partijoms įsirašyti į savo programas, ką, mes manome, reikėtų valstybei vystyti, kad išliktų tvaraus augimo vektoriuj po ateinančių rinkimų, pasakojo R. Dargis. – Ši vyriausybė dirba jau trejus metus. Padaryta daug gerų dalykų. Visų pirma, įstojome į eurozoną, kas iš tikro davė didelį poveikį verslui. Ne visi laimingi, bankai verkia, nes prarado pinigų iškeitimą, iš ko uždirbo, bet atradome daugiau: lengviau atsiskaityti su partneriais. Kitas dalykas, tapome saugesni. Atsirado terminalas, artėja į pabaigą kai kurios labai svarbios jungtys. Mes dar labiau integruojamės į Europos Sąjungą, kas iš esmės, mano galva, labai svarbu. Dažnai vyksta diskusijos, kam čia ta Europa. Egzistuoja tam tikra politikų kohorta, kuri aiškina, kad turime trečią kelią, kad mums nereikia nei Europos Sąjungos, nei Rusijos, kad mes esame kažkokie kitokie, tai yra žmonių apgaudinėjimas dėl to, kad šitam pasaulyje tokių beveik nebėra. Mes esam tokie, kad turim būti su kažkokia bent pagal vertybes atitinkama jėga. Turiu omeny, jeigu esame pripažinę europietiškas vertybes, turim būt su ja dėl tos priežasties, kad šiandien besivystančiam globaliam pasauly mažas visiškai išlikti su savo kažkokiu konkurencingumu turi mažai galimybių.

Vieta, kur reikia būti

R. Dargio nuomone, Europos Sąjunga – ta vieta, kur Lietuvai reikia būti: „Europos Sąjunga mums garantuoja ateitį: vien tik pažiūrėkite, kaip pasikeitė trendas visų mūsų pardavimų į Rusiją. Jeigu iki 1998 m. mes turėjome 60 proc. produkcijos pardavimų į Rytus, dabar po anos krizės turėjome tik nepilnus 30 proc., o dabar dar mažiau. Netiesa, kada tik galvoja, kad šitaip nusmuko prekyba dėl Rusijos uždėtų sankcijų, nepamirškite, kad Rusija nusmuko dar ir dėl ekonominės situacijos, dėl naftos kainų, dėl tų tikslingų priemonių, kurias padarė vakarai, priėjimo prie finansų. Jie neturi tokio priėjimo prie finansų, kokio norėtų, ir šiandieninė ekonomikos recesija yra dėl šitų dalykų. Paskutinis tyrimas parodė, kad Lietuvos kilmės produktų pardavimas į Rusiją nukrito į 2005 m. lygį. Nukrito pardavimai ir kitų šalių, esančių šalia Rusijos ir neturinčių jokių sankcijų. Tiesiog Rusija neturi kuo sumokėti. Dabar svarbu, kokiu keliu eis Rusija, nes Rusija yra didelė rinka, o mes esam ir būsim kaimynai.“

Būtina sutvarkyti infrastruktūrą

Pasak Pramonininkų konfederacijos prezidento, svarbu sutvarkyti valstybės infrastruktūrą, nes konkurencingumas, energetika ir švietimo sistema yra tarpusavyje labai susiję, siekiant užsitikrinti tvarią valstybės ateitį. „Lietuva pasiekė energetinį saugumą, tačiau vartotojų sąskaita. Dabar turime spręsti kitą klausimą, kad energijos kainos Lietuvoje siektų bent mūsų regiono vidurkį, nes dabar, deja, Lietuvos pramonė už energiją moka daugiausia regione, o energijos ir jos išteklių kainos yra vienas svarbiausių faktorių, neleidžiančių šalies konkurencingumui didėti. Per aukštos energijos kainos taip pat nepatrauklios investuotojams. Tai rodo, kad Lietuva negali pritraukti užsienio investicijų. Lyginant su kaimynais, Lietuva nuolat stovi minusinėje skalėje šiuo klausimu – užsienio kapitalas bėga lauk iš Lietuvos“, – kalbėjo R.Dargis. – Nesu tikras, kiek regionai patys yra pasiruošę pritraukti užsienio kapitalą ir investicijas. Reikalinga sinergija tarp trijų polių, kurie kiekviename regione egzistuoja: stipri savivalda, stiprus regiono švietimas ir verslas. Reikia suprasti, kad investicijos ateina ten, kur jau yra tam tikra bazė. Niekas nenori investuoti į plyną lauką, jeigu nemato galimybių savo pridėtinei vertei. Jeigu mes norime kažką pritraukti – turime kažką duoti, tačiau turime duoti ne tik plyną lauką, bet ir parodyti, kokias kompetencijas turi vietinis verslas ir kad jis gali būti naudingas atėjusiajam. Pritrauktų užsienio investuotojų technologijos, vadybos sistemos būtų be galo svarbios mūsų šaliai ir jos augimui.“

Reikalingi kvalifikuoti specialistai

Anot R. Dargio, Lietuvai ir jos regionams reikalingi aukštos erudicijos specialistai, kurie plačiai matytų procesus ir gebėtų orientuotis greitai besikeičiančiame pasaulyje. Tokius vaikus turi rengti ir jų kompetencijas, reikalingas XXI amžiuje, lavinti tam pasirengę mokytojai, kurių, pasak pranešėjo Lietuvoje trūksta, nes į specialybes, susijusias su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, abiturientai išvis nestoja arba stoja labai mažai.

Taip pat LPK prezidentas apgailestavo dėl mokinių skaičiaus mažėjimo ir į užsienį emigruojančių Lietuvos gyventojų, ypač didelio darbingų žmonių skaičiaus.

Išklausė kitus pranešimus

Forume taip pat kalbėta apie informacinį karą, propagandos priemones, akcentuojant, kad propagandą nugali sąmoningumas. Išklausytas pranešimas „Atsakingas ir tvarus verslas: antikorupcijos principų diegimas į bendrovės vidinę kultūrą. Diskutuota apie atsakingą verslą bei pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje.