Degančių atliekų konteinerių mažėja
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per šiuos metus jau užfiksuoti 955 gaisrai atliekų konteineriuose, iš kurių net 703 – dėl neatsargaus gyventojų elgesio. Tokių gaisrų rizika pastebimai padidėja prasidėjus šildymo sezonui, kai išvalius kietojo kuro katilus, krosnis ar židinius neapdairiai atsikratoma pelenų atliekomis, tinkamai neįvertinus jų pavojaus.
„Nors gyventojai nuolat skatinami buitines atliekas šalinti prie gyvenamųjų namų įrengtuose konteineriuose, reikėtų neužmiršti, jog pelenams, ypač, jei šie dar rusenantys, ten tikrai ne vieta,– įspėjo „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Dėl neatsargaus elgesio padaroma žala ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir aplinkai – kyla pavojus padegti netoli esančius objektus, o patys degančių konteinerių dūmai yra ypač kenksmingi.”
Optimistinės perspektyvos
Anot PAGD atstovės ryšiams su visuomene Lauros Valauskienės, šiuo metu taikomos įvairios prevencinės priemonės šviečiant visuomenę apie degių medžiagų konteineriuose keliamą pavojų, todėl statistika keičiasi teigiama linkme.
„Praėjusiais metais užfiksavome 1376 konteinerių gaisrų atvejus, kai tuo tarpu 2008 metais šis skaičius perkopė 2 tūkst. Tikimės, kad kasmet šie rodikliai tik mažės, – vylėsi L. Valauskienė.
Taip pat prie pagrindinių gaisrų konteineriuose priežasčių priskiriamos cigarečių nuorūkos, pirotechnikos gaminiai, tyčiniai padegimai, vaikų išdykavimas, ugnies ir suvirinimo darbai bei įvairūs pašaliniai ugnies šaltiniai, tarp kurių – ir pelenai.
Gaisrų sukėlėjams – baudos
Anot L. Valauskienės, gyventojai dažnai tiesiog nepastebi iš konteinerių rūkstančių dūmų ir ugniagesiai kviečiami pavėluotai – jau degant atvirai liepsna, todėl pasitaiko nemažai atvejų, kai konteineryje kilęs gaisras pridaro daug žalos aplinkiniams pastatams, automobiliams ir kitiems netoliese esantiems objektams.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įpareigoja gyventojus atsargiai elgtis su ugnimi, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, o už jų nesilaikymą, nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikomos administracinio poveikio priemonės. Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas arba jų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo septynių iki septyniasdešimt dviejų eurų ir pareigūnams – nuo dvidešimt aštuonių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Kaip tvarkyti pelenus?
„Ecoservice” atstovė D.Skrupskelienė primena, kad pelenus galima šalinti mišrių atliekų konteineriuose tik tuo atveju, jei jie yra atvėsinti ir nekelia pavojaus. Tuo tarpu vietovėse, kur dažnai kyla konteinerių gaisrai, statomi metaliniai konteineriai pelenams.
„Pelenų nereikėtų semti iš krosnies, kol šie dar smilksta – geriau palaukti, kol atves. Taip pat rekomenduojama naudoti geležinę arba specialiai pelenų surinkimui skirtą talpą, kuri yra sandari ir atspari karščiui. Pelenų atliekos turėtų būti šalinamos ne mažesniu kaip 30 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų ar kitų objektų, siekiant sumažinti gaisrų pavojaus riziką, – patarė L. Valauskienė.
Gyventojai, turintys žemės, pelenus gali panaudoti kaip vertingą kalkinę trąšą dirvožemiui praturtinti, augalų atsparumui didinti. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į pelenų sudėtį, ar juose nėra plastmasės ar kitų kenksmingų žaliavų priemaišų, kurios gali turėti neigiamo poveikio aplinkai.
„Labai svarbu, kad ekologinis sąmoningumas visuomenėje tik didėtų, nes apgalvotas ir efektyvus buityje susidarančių atliekų šalinimas yra svarbus indėlis į daugelio aplinkosaugos problemų sprendimą, kartu atnešantis ir papildomą naudą patiems gyventojams, – akcentavo D. Skrupskelienė.
