Alytaus rajonas ruošiasi Lietuvos valstybės šimtmečiui
Kaip prasmingai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, įamžinti labiausiai nusipelniusius valstybingumui rajono žmones, ką daryti su sovietinio palikimo monumentais buvo sprendžiama Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko potvarkiu sudarytos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo darbo grupės pirmajame posėdyje. Posėdis prasidėjo tylos minute, skirta nuo teroristinių išpuolių žuvusiems žmonės Prancūzijoje atminti.
Posėdžiui pirmininkavo meras A. Vrubliauskas, dalyvavo mero ir darbo grupės pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, tarybos narys Jonas Juravičius, seniūnijų seniūnai, savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Virginija Mačiulienė, Komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vytenis Skendelis, LR ministro pirmininko patarėjas Vilius Kavaliauskas, socialinių mokslų daktaras Laurynas Kasčiūnas. Taip pat dalyvavo LR užsienio reikalų ministerijos atstovas Žygimantas Pavilionis.
Posėdžio dalyviai diskutavo kaip pagerbti nusipelniusius Nepriklausomybės kovų savanorius ir Vyties Kryžiaus kavalierius, Nepriklausomybės Akto signatarus, valstybės kūrėjus, gynėjus gyvenusius ar kilusius iš Alytaus rajono.
Meras A. Vrubliauskas priminė, kad Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą reikia parengti iki kitų metų liepos mėnesio. „Yra programos priemonių įgyvendinimo projektas. Numatyta pilietinių akcijų, iniciatyvų, kultūros, leidybinių projektų, tačiau kaip minėsime šimtmetį ir pagerbsime nusipelniusius valstybingumui turime galutinai apsispręsti“, – sakė A. Vrubliauskas.
Kaip įprasminti Valstybės šimtmetį kiekvienoje seniūnijoje artimiausiu metu bus tariamasi su gyventojais, bendruomenių atstovais, seniūnaičiais.
Meras taip pat priminė, kad su Alytaus rajonu glaudžiai susiję du Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai kunigai: Alfonsas Petrulis, gyvenęs ir kunigavęs Pivašiūnuose, kuriam čia pastatytas paminklas ir Vladas Mironas, Lietuvos valstybės ministras pirmininkas, kurį laiką gyvenęs ir kunigavęs Daugų parapijoje, kuriam memorialo kol kas nėra.
Ministro pirmininko patarėjas V. Kavaliauskas šimtmetį pasiūlė minėti trejus metus, nes 1917 m. rugsėjo 18 d. vyko Vilniaus konferencija, kurios delegatai pareiškė pasiryžimą atgaivinti savarankišką ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, o 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo suvažiavimas patvirtino paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės aktą.
V. Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad prie šimtmečio minėjimo aktyviau galėtų prisijungti patys žmonės. „Labai norėtųsi, kad šimtmetis būtų žmonių šventė, kad bendruomenės pasirūpintų savo krašto savanorių, gynėjų, Vyčio kryžiaus kavalierių ir kitų nusipelniusių asmenų įamžinimu prisidedant ir piniginėmis lėšomis“, – sakė premjero patarėjas, atkreipęs dėmesį, kad atminimo lentas ar paminklus galėtų padaryti vietos menininkai.
Minint valstybės šimtmetį, ne tik apie praeitį, bet ir ateitį galvoti kvietė LR užsienio reikalų ministerijos atstovas Ž. Pavilionis. Pasak jo, reikia kurti ilgalaikius projektus, ypač švietimo srityje.
Socialinių mokslų daktaras L. Kasčiūnas pažymėjo, kad Dzūkijos kraštas valstybingumui davė labai daug: Nepriklausomybės kovas, aktyvų partizaninį judėjimą. „Labai svarbu įamžinti nusipelniusius valstybingumui, bet taip pat svarbu ieškoti būtų, kaip perteikti pačią valstybės šimtmečio idėją jaunimui“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Darbo grupės dalyviai taip pat diskutavo ką daryti su sovietiniais monumentais. Paskutiniu metu daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė netoli Miroslavo esanti kario galvos skulptūra. Jos atsiradimo istoriją priminė tarybos narys J. Juravičius.
Skulptūrą darė Alytaus krašto menininkas Vladas Krušna, kuris iš akmens nukalė du kariams atminti skirtus monumentus. Su menininku bendravę posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad vienas kareivis yra prancūzas, kita skulptūros galva buvo sovietinio kario, kuri susprogdinta.
