Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: „Mažėjantis jaunimo skaičius kelia didelį susirūpinimą“
Šiandien Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovais. Susitikime buvo aptarta jaunųjų mokslininkų parengta „2005–2014 m. jaunimo ir jaunimo politikos apžvalga“.
Parlamento vadovė pasidžiaugė tyrimo atskleistomis tendencijomis dėl didėjančio jaunimo užimtumo bei ekonominio aktyvumo. 2014 m., lyginant su 2005 m., 15–29 metų amžiaus užimtų gyventojų dalis padidėjo 5,2 proc., o šio amžiaus ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalis sumažėjo 8,4 proc. Taip pat tyrimas atskleidė jaunų žmonių mirtingumo bei nusikalstamumo mažėjimą.
Tačiau parlamento vadovei susirūpinimą kelia mažėjantis jaunų žmonių skaičius. Remiantis „2005–2014 m. jaunimo ir jaunimo politikos apžvalga“, per dešimtmetį jaunų žmonių Lietuvoje sumažėjo 162,9 tūkst. (21,3 proc.), tai sudarė daugiau nei trečdalį bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo.
„Kai kurie tyrimo atskleisti duomenis verčia sunerimti. Mūsų tauta senėja ir nyksta ir šią problemą turime spręsti nedelsiant. Tai didelė problema visai valstybei – tiek demografiniu, tiek ekonominiu aspektu. Mažėjant jaunų produktyvių žmonių, mažėja ir šalies ekonominis potencialas bei menksta investicinis šalies patrauklumas“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Pokalbio metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė padėkojo LiJOT už atliktą fundamentalų darbą bei išryškintas kryptis, kuriomis turėtų būti formuojama valstybės jaunimo politika.
„Ši apžvalga rodo šalies jaunimo nevyriausybinių organizacijų profesionalumą ir aktyvų siekį padėti valstybei formuoti aiškius ir pagrįstus jaunimo politikos principus. Tyrimo rezultatai įvairiais pjūviais pristato realią jaunų žmonių situaciją Lietuvoje ir pateikia puikias orientacines gaires kiekvienam politikui, kad būtų kryptingai ir optimaliai sprendžiami su jaunimu susiję klausimai“, – sakė parlamento vadovė.
„2005–2014 m. jaunimo ir jaunimo politikos apžvalgoje“ taip pat pateikiami svarbiausi faktai, susiję su Lietuvos jaunimu: skaičius, migracijos tendencijos, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, ekonominis aktyvumas, gyvenimo lygis, sveikata, sportas ir t. t. Taip pat atlikta išsami valstybės vykdomos jaunimo politikos apžvalga.
