20 lapkričio, 2015
Raseinių rajono savivaldybės informacija

Šv. Jono Nepomuko kelionė į Raseinius

Raseinių krašto istorijos muziejuje veikia Šv. Jono vaizdinių paroda atkeliavusi iš Trakų istorijos muziejaus. Tai skulptūrėlių, tapybos, grafikos ir smulkiųjų leidinių kolekcija. Ekspozicija itin vertinga tuo, kad tokio profesionalaus lygio sakralių kūrinių kolekcijos raseiniškiai dar nėra matę.

Šventojo gimtinė

Jonas Nepomukas yra čekų šventasis. Padavimai teigia, kad 1693m. ant tilto, nuo kurio Šv. Jonas Nepomukas buvo numestas į upę, pastatyta jo statula. Nuo tada jis tapo tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių. Šventasis tapo ir neteisingai kaltinamų žmonių globėjas. Paveikslai su jo atvaizdu nuo XV – XVI a. ypač populiarus čekų dailėje. Plačiau paplito nuo XVIII a. Jo atvaizdai dailėje buvo populiarus Austrijoje, Bavarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Yra sukurta ištisų jo gyvenimo vaizduojančių ciklų, tačiau dažniausia atskira figūra, paprastai kunigo rūbais su galvos apdangalu. Vienoje rankoje palmės šaka, kitoje kryžius, galvą juosia penkių žvaigždučių nimbas (padavimas kalbą, kad žvaigždutės ant vandens parodė, kur šventasis paskendęs).

Šv. Jonas Nepomukas Lietuvoje

Lietuvių tautodailėje Jonas Nepomukas vienas populiariausiu šventųjų, ypač Žemaitijoje. Žemaičiai jį vadino „Šv. Joneliu“ arba „Nepomucenu“. Istorinis paveikslas išsaugojo jau minėtą pagrindinę ikonografinę schemą.: kunigo rūbai, kryžius, palmę, žvaigždžių nimbas. Juoda, pilka, mėlyna spalvos atitinka apeiginių rūbų spalvą.. Jo koplytėlės paprastai statomos prie vandens. Šv. Jonas Nepomukas dažnas skulptūroje. Klasikinėje grafikoje yra keletas raižinių, kur jis vaizduoja-mas atskira figūra ir daugiafigurinėje kompozicijoje „Šv. Juozapas ir šventieji“. Žinomas Šv. Jono Nepomuko XVIII a. antros pusės raižinys su įrašu :“S (więtego) Jana Nepomucena“.

Trakų mieste, Vytauto ir Karaimų g. pradžioje stovi koplytstulpis, kuris pirmą kartą paminėtas 1622 m. Su Šv. Jono Nepomuko vardu koplytstulpiu susiję daug Trakų miesto legendų.

Šv. Jonas Nepomukas Raseinių krašte

1729m. kanonizuoto šventojo Jono Nepomuko kultas Lietuvoje išplito greitai ir plačiai, Pasiekė jis ir Viduklę. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė pažymi, kad Viduklės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje 1842 – 1845m. viename iš šoninių altorių (Šv. Angelo Sargo vardo) buvo ir Šv. Jono Nepomuko paveikslas. Kraštotyrininkas Jonas Brigys mini XIX a. pradžioje Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčioje įrengtą Šv. Jono Nepomuko altorių.

1885m. Dievdirbys Karolis Jacevičius Nemakščių vals č. Legotiškės k. stogastulpyje su ornamentuotu kryželiu, šalia Pietos patalpino Jono Nepomuko skulptūrėlę. Tačiau jau prieš 1971 m. ji buvo dingusi. Kita šventojo skulptūrėlė, drožta XIX a. pabaigoje, buvo to paties valsčiaus Pašešuvio k. koplytstulpyje. Abi jos iki 1971 metų dingo

Šiluvos vlsč. Godlaukio k., Kubilinsko sodyboje 1922m. (kitur data nurodoma apie 1930 m.) koplytstulpyje šalia kitų šventųjų buvo ir Jono Nepomuko skulptūrėlė. Vėliau ji dingo.Dar viena šventojo skulptūrėlė, drožta XX a. pradžioje buvo Girkalnio valsč. Vėgėnų k. koplytstulpyje.

Žinoma tai ne visas buvusių Raseinių krašto mažosios architektūros objektuose Šv. Jono Nepomuko sąrašas. Daug skulptūrėlių galėjo nugvelbti ir vagišiai. Dalis skulptūrėlių galėjo atsidurti ir privačiose kolekcijose. Šio straipsnio autoriaus rinkinyje yra Šv. Jono Nepomuko skulptūrėlė stovėjusi nugriautos sodybos prie Dubysos koplytstulpyje.

1976 m. muziejininkės Genės Rakauskienės dėka Raseinių krašto istorijos muziejus turi Šv. Jono Nepomuko skulptūrą, įsigyta iš p. Morkuvienės, gyvenusios Ilgižių apylinkės (dabar Ariogalos) Paliepių kaime. Drožinys 1994 m. buvo restauruotas P.Gudyno restauravimo centre Vilniuje.

Trakų istorijos muziejaus ekspozicija

Trakų istorijos muziejuje saugomi keliasdešimt eksponatų su Šv. Jono Nepomuko atvaizdi. Tai XVIII – XX a. skulptūros, paveikslai, graviūros, knygos ir medalikėliai. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro įvairaus dydžio medinės skulptūrėlės. Nemažai eksponatų paskolino Varmijos ir Mozūrų ( Lenkija ) muziejininkai, Gardino( Baltarusija ) valstybinis religijos istorijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus bei kolekcininkai.

Reikia pabrėžti, kad didžioji dalis skulptūrų yra restauruota. Jos sukurtos profesionalų bei vietinių dievdirbių. Matome iš vientiso natūralaus medžio drožtas bei polichromuotas skulptūrėles. Pristatyti ir kaimo savamokslių dievdirbių kelių dalių drožiniai. Ekspozicijoje yra puikiai modeliuotas nežinomo autoriaus Šv. Jono Nepomuko biustas, taip pat išraiškingas šventojo horeljefas. Tarp medinukų yra lietinio metalo skulptūrėlė, atlikta profesionalaus dailininko. Ekspozicijos įspūdingą dalį sudaro ir paveikslai. Atskira dalis – XVIII – XX a. graviūros ir šventi paveikslai.

Trakų istorijos muziejuje saugoma 18 graviūrų iš 1732 m. Vokietijoje išleistos graviūrų serijos. Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti L. Turgio (Paryžius, Prancūzija) XIX a. graviūra „Šv. Jonas Nepomukas“. Graverio iš Agsburgo (Vokietija) Gabriel Bodenehr Vyresniojo ( 1634 – 1727 ) graviūrą „Šv. Jonas Nepomukas – Passau miesto globėjas“ atlikta 1720 m. ir kt. Apskritai rinkinio eksponatai kruopščiai su gausiomis iliustracijomis aprašyti kataloge su kurio galima susipažinti veikiančioje ekspozicijoje.

Viktoras Vitkus

Literatūra ir šaltiniai

1. Galaunė P. lietuvių liaudies menas. Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai. V. 1930

2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. V. 1973

3. Lietuvos TSR Žemės ūkio ministerija. Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas. Lietuvos TSR Raseinių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas. II leidimas. V. 1983.

4. Kultūros paveldo inspekcija. Terminų, susijusių su kultūros paveldo objektais, žodynėlis. V. 1993.

5. Sudarytojas Pocius A. Viduklė. K. 2002.

6. Sudarytojas Pocius A. Raseinių kraštas. K. 2008.

7. Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistės, kultūrologės L.Pečkaitienės raštas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėjai V.Andriulienei. 2014m. kovo 7d.

8. Vitkus V. Šventųjų atvaizdai sakralinėje dailėje. Alio Raseiniai p. 19. Nr. 39 2013 m. rugsėjo 26 d.

9. V.Vitkaus asmeninis archyvas

10. Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvas

11. Poviliūnas V. Šventasis Jonas Nepomukas – Trakų miesto globėjas. 2015


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

Raseinių ligoninės nuotr.
20 gruodžio, 2024

Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Vakar Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]