Ką verta žinoti apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą?
Kiekvienam naudinga žinoti, kokiais atvejais gali tekti atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pataria, ką daryti, kad nereikėtų atlyginti žalos, o padarius – kad piniginių nuostolių ir nepatogumų būtų kuo mažiau.
VLK primena, kad žala PSDF biudžetui padaroma šiais atvejais: kai žmogus neteisėtai gauna PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, kai neteisėtai pasinaudoja Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) ir gauna sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje ir kai sužaloja kitą žmogų, už kurio gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Visais šiais atvejais žala išieškoma iš ją padariusio asmens, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą, t.y. pervedamos į tam numatytą sąskaitą.
VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova primena, kad visų nemalonumų ir piniginių praradimų galima išvengti žinant vos dvi taisykles. „Pirmoji taisyklė – pasirūpinti savo paties sveikatos draudimu, t.y. laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, prireikus galima būtų teisėtai gydytis ir nemokėti už tai, už ką ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Antroji taisyklė – nenusikalsti, t.y. nedaryti veiksmų, kuriais gali būti sužaloti kiti žmonės. Jų gydymui išleistos lėšos išieškomos iš kaltininko, o sumos gali siekti ir keliolika, ir keliasdešimt tūkstančių eurų“, – teigė V. Griškova.
VLK duomenimis, didžioji lėšų dalis išieškoma iš asmenų, padariusių žalą kitų žmonių sveikatai. 2014 m. išieškota ir į PSDF sugrįžo beveik 1,7 mln. eurų, nuo 2015 m. pradžios iki šios dienos išieškota apie 1,6 mln. eurų.
„Didžiausia žala yra padaroma žmogaus sveikatai, o kartu ir PSDF biudžetui, neblaivių, smurtauti linkusių ir neatsakingai vairuojančių asmenų. Jei prie automobilio vairo sėdęs neblaivus asmuo sukelia autoįvykį, kuriame sužalojami žmonės, už jų gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Tačiau visa gydymui išleista suma išieškoma iš kaltininko, o jei tai nepilnametis – iš tėvų ar globėjų. Jei traumas patyrusius nukentėjusiuosius tenka gydyti iš pradžių ligoninėje, vėliau gydymą tęsti reabilitacijoje, žalos suma siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Taigi, kaltininkas gali prarasti ir santaupas, ir nemažą pajamų dalį“, – sako V. Griškova.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žalos išieškojimu rūpinasi teritorinės ligonių kasos (TLK). Apie nukentėjusius ir gydomus asmenis TLK gauna pranešimus iš policijos komisariatų, prokuratūrų, o antstoliai padeda išieškoti nukentėjusiųjų gydymui išleistas ir priteistas lėšas bei jas grąžina į PSDF biudžetą.
TLK specialistai, apskaičiuojantys žalos dydį, teigia, kad atlygintina suma priklauso nuo nukentėjusiam asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kainų: pavyzdžiui, 2015 m. mažiausia priteistos ir išieškotos žalos PSDF suma buvo apie 10 eurų, o didžiausia – apie 30 tūkst. eurų.
Avarijos atveju žalos išieškojimas vyksta keliais etapais: pirmiausia TLK darbuotojai apskaičiuoja žalos dydį, tuomet reiškia civilinį ieškinį kaltininkams arba teikia pretenziją draudimo bendrovei (jei tai draudiminis autoįvykis). Jei autoavarijoje sužalojamas žmogus, jo gydymo išlaidos išieškomos iš draudimo bendrovės (jei automobilis yra apdraustas) arba iš eismo įvykio kaltininko (jei automobilis nedraustas).
Žala PSDF biudžetui padaroma ir neteisėtai pasinaudojus ESDK būnant užsienyje. Taip atsitinka, jei nedraustas Lietuvoje žmogus pateikia kortelę ES gydymo įstaigoje ir jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba. V. Griškova primena, kad nedrausti Lietuvoje asmenys (t.y. nustoję mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje ir dėl to praradę draustumą) negali naudotis kortele, net jei kortelėje įspaustas dar nesibaigęs galiojimo terminas.
„Jei atsitiko taip, kad asmuo padarė žalą PSDF biudžetui, yra galimybė ją savanoriškai atlyginti. Baudžiamosiose ar civilinėse bylose šalys gali susitaikyti ir nutraukti procesą. Jei susitaikyti nepavyksta, savanoriškas žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui stojant prieš teismą“, – pataria V. Griškova.
Svarbu žinoti, kad gavus pranešimą dėl žalos atlyginimo, geriausia tai padaryti savanoriškai, atvykus į TLK ir pasitarus. TLK specialistai pasiūlo pasirinkti: arba iš karto pervesti į nurodytą sąskaitą visą sumą, arba pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Jei sudaroma sutartis, žalos atlyginimo terminas (ne ilgesnis kaip 5 metai) nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į jos dydį ar kitas aplinkybes.
