Kūrybos keliu su Vytautu V. Landsbergiu
Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos 4a klasės mokiniai ir jų mokytoja Jolita Karosienė galbūt net neįsivaizdavo koks įdomus kūrybinis maršrutas jų laukė lietingą ir niūrią lapkričio devynioliktąją. Pagal L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams: gidai – rašytojai, išmanioji programa“ buvo keliaujama su rašytoju, poetu, dramaturgu, kino ir teatro režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. Tai Anykščių vaikams žinomas rašytojas, jų mėgiamų vaikiškų knygų „Rudnosiuko istorijos“, „Arklio Dominyko meilė“, „Arklio Dominyko brangakmenis“, išrinktų geriausiomis metų knygomis, bei „Obuolių pasakų“, „Angelų pasakų“, „Kiaušinių pasakų“ ir daugelio kitų knygelių autorius.
Literatūrinis maršrutas prasidėjo viešosios bibliotekos salėje. Vytautas V. Landsbergis jau ne vieną dešimtmetį kuria dokumentinius filmus. Kaip kino režisierius kuria ir dokumentinius, ir vaidybinius filmus. Dalyvavo ne viename filmų festivalyje, vykusiame įvairiose pasaulio šalyse. Pelnė nemažai apdovanojimų. Rašo pjeses, kuria pats, taip pat režisuoja kitus pastatymus Lietuvos teatrų scenose. Pokalbis prasidėjo apie filmus, jų kūrimą. Rašytojas su vaikais aiškinosi, ką galima kurti. Gyva diskusija nusirutuliojo iki tolimos senovės, iki žynių kūrenamo laužo, iki Amžinosios ugnies, skirtos Dievams, saugojimo.
Rašytojas labai vaizdžiai ir įdomiai su jaunaisiais klausytojais kalbėjo apie pasakos kūrimo svarbiausius akcentus. Vaikai aktyviai dalyvavo pokalbyje, atsakinėjo į klausimus. Tai liudijo, kad rašytojo kūrybos grūdeliai krito į vaikų širdeles.
Vaikai susidomėję žiūrėjo vaikų vasaros stovyklos metu sukurtus filmus „Auksinės vasaros“ ir „Kelionė pas tėtį“… Aptarė, kaip buvo kuriami partizaniniai filmai. Daug įdomios ir suprantamai pateiktos informacijos gavo apie labai svarbią mūsų tautos istorijos atkarpą – partizaninį judėjimą, partizanų bunkerių įrengimą. Įspūdį dar labiau stiprino filmo vaizdai. Rašytojas akcentavo, kad šiuos filmus vaikai patys pirmą kartą filmavo ir patys vaidino.
Kūrybinio proceso riedulys sėkmingai riedėjo į priekį. Įsijautę vaikai sugalvotai idėjai siūlė veikėjus, o veiksmo kulminacijai kūrė intrigą… Kiekvienas siūlė savąją. Ir kai autobusas pagal numatytą maršrutą nuvežė prie Puntuko, kai užkopė į Lajų tako viršūnę, jie ir toliau nei minutėlei neleido stabtelti kūrybos kamuoliukui. Šie gyvos gamtos vaizdai dar labiau plėtė vaizduotės ribas. O kai vėl grįžo į bibliotekos salę, iš visų pasiūlytųjų pasakos siužetų, išrinko vieną – iš šios kelionės prie Puntuko ir Lajų taku… Sugrįžusių vaikų dėmesį prikaustė vėl ekrane sušvitę šių metų vaikų stovykloje sukurti muzikiniai filmai. Daina apie avižėlę pritariant gitara ir nuotaikingos jos improvizacijos vaikams žybtelėjo optimizmu. Mokiniai gavo rašytojo prizų. Svarbiausia – galutinai buvo baigtas siužetas, iš kurio, tikriausiai, išsirutulios nuotaikingas ir kupinas nuotykių trumpametražis filmas.