Skaudžios neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmės
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai sunerimę: šiemet itin padažnėjo Clostridium difficile (C. difficile) sukelto enterokolito atvejų – situacija artima protrūkiui. Sergamumo padidėjimas gali būti susijęs su gerėjančia diagnostika, o taip pat gali rodyti neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmes.
Šiemet sausio – spalio mėn. vien Kauno apskrityje buvo užregistruoti 66 šio susirgimo atvejai. Pernai per visus metus – 9 atvejai, o 2013 m. – 1 atvejis. Pažymėtina, kad 81 proc. susirgimų diagnozuota asmenims, vyresniems nei 65 m. amžiaus.
Tyrimais nustatyta, kad po hospitalizacijos ligoninėje žarnyno kolonizacija auga ir apie 20 – 40 proc. pacientų randama C. difficile, nors infekcijos požymių nėra. Tačiau Kauno apskrityje tik 30 proc. atvejų galima susieti su užsikrėtimu gydantis ligoninėje. Tai reiškia, kad problema – ne vien hospitalinės infekcijos. Tikėtina, kad dauguma atvejų išsivystė dėl ilgalaikio ir neracionalaus antibiotikų vartojimo, kadangi net 56 proc. šiemet Kauno apskrityje nustatytų atvejų pavyko išsiaiškinti antibiotikų vartojimą.
- difficile yra žmogaus normalios žarnyno floros dalis. Šį mikroorganizmą žarnyne turi apie 80 proc. vaikų ir apie 5 proc. suaugusiųjų. Tačiau vaikams ir sveikiems suaugusiesiems C. difficile retai sukelia infekcijas. Būtent antibiotikų vartojimas padidina sukėlėjo paplitimą net iki 46 proc.
- difficile bakterija gamina toksinus, kurie pažeidžia žarnyną ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas) su žarnų uždegimu (kolitu).
Riziką susirgti C. difficile sukeltu enterokolitu padidina:
- Plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimas;
- Imuniteto nusilpimas;
- Steroidų vartojimas;
- Citostatikų vartojimas;
- Lėtinės žarnyno ligos.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė teigia, kad pagrindinės C. difficile sukelto enterokolito profilaktikos priemonės yra:
- Racionalus antibiotikų vartojimas (antibiotikų vartojimas tik tada, kai yra patvirtinta bakterinė infekcija, nustatytas sukėlėjo jautrumas antibiotikams ir tik tiek, kiek paskyrė gydytojas);
- Probiotikų vartojimas su plataus veikimo spektro antibiotikais;
- Griežta asmens higiena (rankų plovimas su muilu ir vandeniu, vienkartinių pirštinių naudojimas).
- Hospitalinių infekcijų profilaktika ligoninėse.
