Karjeros planavimas žemės ūkyje
Žemės ūkio rūmai įgyvendina profesinio orientavimo projektą „Profesinio orientavimo svarba žemės ūkio sektoriaus darbininkų poreikio patenkinimui.“ Įgyvendinant projektą parengta žemės ūkio sektoriaus profesijų pristatymo video medžiaga „Karjeros planavimas žemės ūkyje“. Parengtoje video medžiagoje atskleidžiamas žemdirbiškų profesijų specialistų poreikis, tarptautinio mobilumo galimybės ir sėkmingas karjeros planavimas.
Žemės ūkio specialybės nėra populiarios tarp jaunimo. Kyla klausimas kodėl? Šiandien kaimo darbdaviai laukia iniciatyvių, pasirengusių dirbti savarankiškai ir priimti sprendimus gebančių darbininkų, galinčių bendradarbiauti, tačiau kaimo jaunimui stinga būtent šių įgūdžių. Todėl Žemės ūkio sektoriaus profesijų pristatymo video medžiagoje „Karjeros planavimas žemės ūkyje“ pateikiami realūs pavyzdžiai, kaip galima sėkmingai kurti karjerą žemės ūkyje, kodėl yra patrauklu gyventi ir dirbti kaime tarp savo bendruomenės narių, kaip gali maloniai džiuginti pasiekti darbo rezultatai, kokios yra puikios mobilumo ir inovacijų diegimo galimybės, kaip galima tobulinti žinias ir gebėjimus ne tik profesinėje mokykloje, bet ir suaugus mokytis ir tobulinti savo žinias bei gebėjimus. Realūs sėkmingų kaimo darbininkų, verslininkų ir ūkių savininkų pavyzdžiai padės kaimo jaunimui pasitikėti savimi ir pamatyti, jog žmonės, gyvenantys kaime, gali sėkmingai tobulėti, kurti savo karjerą ir sėkmingą ateitį.
Video medžiagoje „Karjeros planavimas žemės ūkyje“ pateikiami interviu su Molėtų rajono ūkininku, Žaliojo diplomo savininku Broniumi Pusvaškiu, Ukmergės rajono jaunuoju ūkininku, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariu Aivaru Diliūnu.
Apie žemdirbiškas ir kaimui reikalingas profesijas nuomonėmis dalinosi Joniškio žemės ūkio, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Alantos technologijos ir verslo mokyklų mokiniai. Žemės ūkio profesijos privalumus vardino Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis ir praktinio mokymo vadovas Stasys Skebas, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro praktinio mokymo vadovė Ieva Anužienė.
Profesinio mokymo reikalingumu neabejoja ir patys darbdaviai, kurie dalyvauja kompetencijų vertinime: Jolanta Giedrikienė, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo kompetencijų vertinimo komisijos narė, apželdinimo meistrė, Antanas Civinskas, žirgininkystės verslo darbuotojo kompetencijų vertinimo komisijos pirmininkas, Žirginio sporto klubo direktorius, Audronė Rekešiūtė, žirgininkystės verslo darbuotojo kompetencijų vertinimo komisijos narė, LR žemės ūkio rūmų vyr. specialistė gyvulininkystei.
Europos Sąjungos kvalifikacijų sandara
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus metodininkė Lina Lukošiūnienė pasakoja, kad šiandien Lietuvos profesinio mokymo sistema integruojasi į bendrąją Europos Sąjungos kvalifikacijų sandarą (EKS, angl.European Qualifications Framework) – bendra europinė kvalifikacijų lygių aprašų sistema, padedanti susieti skirtingų šalių nacionalines kvalifikacijų sistemas ir sandaras. EKS parengta siekiant skatinti dirbančiųjų ir besimokančiųjų mobilumą Europoje bei užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą. EKS pagrindą sudaro aštuoni kvalifikacijų lygiai. Juose aprašoma, ką besimokantysis, įgijęs vieno ar kito lygio kvalifikaciją, turi žinoti, mokėti ir sugebėti savarankiškai padaryti, t. y. kokių mokymosi rezultatų jis gali pasiekti, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių. EKS apima visus švietimo lygius – bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą.
Žemės ūkio sektoriaus svarba
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių. Žemės ir maisto ūkis sukuria beveik 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto; taip pat darbo vietas kas devintam dirbančiajam ir netoli penktadalio viso Lietuvos eksporto. Lietuvos ūkiuose užauginta kokybiška ir įvairi produkcija yra laukiama ne tik užsienio šalyse, bet ir ant mūsų šalies gyventojų stalo.
Darbuotojų poreikio aktualija
Šiandien, kai kuriami modernūs ūkiai, sudarinėjami verslo planai, įsisavinama Europos Sąjungos parama, iškyla problema – jaunų kvalifikuotų žemės ūkio specialistų stygius. Darbdaviai pasigenda specialisto, kuris būtų orientuotas į darbo rinkos poreikius ir gebėtų savarankiškai dirbti su naujomis žemės ūkio mašinomis; būtų susipažinęs su savo srities naujovėmis, gebėtų bendrauti, turėtų ne tik savarankiško darbo, bet ir darbo komandoje įgūdžius; kritinį ir analitinį mąstymą, psichologines žinias.
Profesinis mokymas
74-ios šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 200-us įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: statybos, gamybos, inžinerijos, socialinių paslaugų, o taip pat žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei kituose sektoriuose.Profesinėse mokyklose galima įgyti kvalifikaciją su pagrindiniu, arba kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip pat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti ar įgyti naują kompetenciją ar kvalifikaciją. Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu. Profesinių mokyklų populiarumas pastaraisiais metais auga. Jos kasmet sulaukia vis daugiau mokinių.
Žemės ūkio sektoriaus specialybės nėra pačių populiariausių sąrašuose, tačiau kaimas ir žemės ūkio sektoriaus darbdaviai mielai laukia jaunų ir kvalifikuotų asmenų.
Šiais metais žemdirbiškas ir kaimui reikalingas kompetencijas įgijo 664 jaunuoliai. Populiariausios šių metų specialybės: Kaimo turizmo organizatorius, Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas, Technikos priežiūros verslo darbuotojas.