Kultūros ministras lankosi ryčiausiame Lietuvos krašte – Didžiasalyje
Kultūros ministras Šarūnas Birutis penktadienį, lapkričio 27 d., lankosi Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Čia ministras aplankys atnaujintą muziejų, susipažins su gimnazijos pasiekimais ir dalyvaus gimnazistų ir pedagogų rengiamoje vakaronėje, skirtoje dainų karalienei Kristinai Skrebutėnienei, iš kurios 1934 m. tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis užrašė apie 400 dainų, pasakų, raudų.
„Stebiuosi ir kartu labai džiaugiuosi ryčiausio Lietuvos kampelio gyvastingumu, gimnazijos gebėjimu burti ir telkti bendruomenę. Be galo gražūs gimnazijos pasiekimai, didelis dėmesys skiriamas tradicinei kultūrai, kultūrinei edukacijai, kūrybingumo ugdymui, dirba puikus mokytojų kolektyvas, kuriam esu dėkingas, kad jis liko savam krašte ir jį puoselėja, perduoda savo žinias ir meilę ateities kartoms. Manau, kad šis kraštas yra puikus pavyzdys visiems, kaip meilė kraštui buria bendruomenes ir kiek daug gali tradicija didžiuotis savo šalies istorija, kultūra ir žmonėmis “, – sako Šarūnas Birutis.
Didžiasalis – gyvenvietė Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Tverečiaus, netoli Lietuvos sienos su Baltarusija. Šios gyvenvietės pagrindinis kultūros iš švietimo židinys – „Ryto“ gimnazija.
Didžiasalis tik 1991 metais, po ilgų okupacijos metų, sugrįžo į Lietuvos teritoriją. Istorikų ir etnografų ekspedicijos čia traukia jau 25 metus dėl šio krašto unikalumo, saugant ir puoselėjant lietuvybę bei lietuvių tautos palikimą.
Didžiasalio „Ryto“ gimnazija kasmet rudens pabaigoje rengia dainų karalienei Kristinai Skrebutėnienei atminti skirtas vakarones. Šiemet minimos 160-osios Kristinos Sekonytės-Skrebutėnienės gimimo metinės. Ji gimė 1855 m. Rytų Lietuvoje, Tverečiaus valsčiuje, Sekonių kaime. Anksti liko našlaitė. Būdama 25–erių, ištekėjo už Kuskų kaimo pusvalakininko ir muzikanto Skrebutėno. 1905 m. po nelaimės ji apako, tačiau, anot jos pačios, visus darbus dirbusi ir akla būdama. Mirė 1943 m., bemaž sulaukusi 90 metų, palaidota Pivorų kaimo kapinėse, Ignalinos rajone. K. Skrebutėnienė daugiausia žinoma tautosakos rinkėjams ir tyrinėtojams. Ji kalbėjo turtinga Rytų aukštaičių tarme, mokėjo šimtus dainų. Iš jos užrašyta daug smulkiosios tautosakos, vaizdingų posakių, retų žodžių, užrašyta per 500 dainų, nemažai su melodijomis. Visi šie turtai paskelbti daugelyje tautosakos rinkinių. Į vakaronės veiklas įtraukti gimnazijos mokiniai, dalyvauja miestelio bendruomenė.
Kultūros ministras šį vakarą gimnazijai įteiks padėką už krašto kultūros gyvybingumo palaikymą, kultūros sklaidą ir K. Skrebutėnienės atminimo saugojimą.
Pektadienį Kultūros ministras lankosi ir Anykščiuose.
