Kilmingos giminės palikimas Antazavėje – išdidi bažnyčia
Šios bažnyčios statybomis rūpinosi iškilūs žmonės, turėję net grafų titulą. Kilminga giminė ne tik Zarasų krašto apylinkėse, bet ir Lietuvos istorijoje užėmė labai svarbią vietą. Tai – grafai Pliateriai, kurie pagal Lauryno Gucevičiaus projektą prie Zalvio ežero iš pradžių pastatė dvarą, o po to ir bažnyčią.
Vengiant grėsmės tapti Aleksandravėlės parapijos filija, kurios dvarininkas sumanė statyti bažnyčią, mirus grafui Liudvikui Pliateriui 1794 metais jo žmonai Kunigundai Vollovič-Pliaterienei teko pirmiau už kaimynus pastatyti bažnyčią. Jai pavyko aplenkti konkurentus. Šventovei suteiktas Dievo Apvaizdos titulas.
Šiandien dar tik pažiūrėjus į bažnyčią, jau galima justi jos kilmę. Gracingą išorės vaizdą stiprina liaunos prieangio kolonos. Remiančios stogelį, vėliau jos perauga į priekinį frontoną puošiančius piliastrus. Jų balta spalva ryškina architektūrinę pastato kompoziciją, kurios baroką papildo ir ankstyvasis klasicizmas.
Tašytų rąstų šventovė pastatyta nenaudojant vinių. Tai kiek stebina pažvelgus į jos dydį. Prabangos įspūdį išorėje kuria tamsiai rudas fasadas, kontrastuojantis su baltais langų rėmų, kolonų ir piliastrų akcentais. Baltos linijos pratęsiamos pagrindiniuose, šventorių juosiančios akmenų mūro tvoros, XIX amžiaus varpinės išorėje ir vartuose. Žiūrint iš priekio, savo kompoziciniu sumanymu, jie papildo bažnyčios fasado barokinę architektūrą, o ažūriniai varteliai mena kalvio meistrystę.
Straipsnių ciklą, skirtą mediniam sakraliniam paveldui, iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programą.