Pasaulinė AIDS diena: ŽIV – ne mirties nuosprendis
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kasmet gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, svarbu pažymėti, jog ŽIV nebėra mirties nuosprendis. Laiku išsityrus ir pradėjus gydymą, žmogus gali gyventi ilgą ir prasmingą gyvenimą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje buvo nustatytas 141 naujas ŽIV infekcijos atvejis. Kauno apskrityje per šiuos metus jau užregistruoti 22 nauji ŽIV atvejai. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, mažiau per nesaugius lytinius santykius, dalis užsikrėtusiųjų nežino, kaip galėjo užsikrėsti. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta 25–34 metų amžiaus grupėje.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Negydant ŽIV visiškai sunaikina žmogaus imuninę sistemą, išsivysto oportunistinės infekcijos (infekciją sukelia paprastai žmogui visai nepavojingos jo viduje nuolat gyvenančios bakterijos) ir žmogus miršta. Paskutinė ŽIV stadija vadinama AIDS. Dar visai neseniai užsikrėtimas ŽIV reiškė mirties nuosprendį. Dabar išrasti vaistai leidžia AIDS ligą priskirti prie lėtinių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ar diabetas. Jei asmuo laiku išsitirs dėl ŽIV viruso ir iš karto pradės gydymą antiretrovirusiniais vaistais, griežtai laikysis gydytojo nurodymų, jis galės gyventi visavertį gyvenimą. Gydomas asmuo labai greitai nustoja į aplinką išskirti virusus su kūno skysčiais, taigi liga nustoja būti užkrečiama lytiniu keliu. Lietuvos Respublika garantuoja nemokamą gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems šalies gyventojams. ULAC duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį nuo AIDS mirė 190 ŽIV užsikrėtusių asmenų.
ŽIV infekcija plinta 3 būdais:
- Per nesaugius lytinius santykius;
- Per kraują, naudojant užkrėstas adatas, instrumentus;
- ŽIV infekuota motina gali virusą perduoti savo kūdikiui.
ŽIV neplinta oro lašiniu būdu. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras. Neužsikrečiama buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu: naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą. Taip pat neįmanoma užsikrėsti per vabzdžių įkandimus – viruso neplatina uodai ir erkės. Vienintelis būdas sužinoti, ar žmogus infekuotas ŽIV, yra kraujo testas. Dėl tyrimo reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
