Intymios moterų infekcijos: kaip įveikti „užburtą“ ratą
Dėl erzinančios makšties kandidozės tenka nuolat varstyti ginekologo duris? Tada didelė tikimybė, kad infekciją sukėlė ne Candida albicans grybelis – dažniausiai nurodomas kaltininkas. Todėl ir paskirtas gydymas metų metais gali neduoti laukiamo rezultato.
Tvirtinama, kad makšties kandidozė, populiariai – pienligė, bent kartą aplanko net per 80 proc. moterų. Ypač dažnai ši bėda užklumpa nėštumo metu. Pienligei prasidėjus peršti bei niežti makštį, atsiranda „varškinių“ išskyrų, patinsta išoriniai lytiniai organai, gali skaudėti lytinio akto metu ir kt.
Lietuvoje gydytojai pienligę dažniausiai diagnozuoja remdamiesi pacientės skundais ir įprastos apžiūros rezultatais. Gydant neretai papuolama lyg į užburtą ratą: uždegimas nuslopsta, o po kurio laiko atsinaujina. Manoma, kad su šia problema susiduria bene kas trečia moteris, nes liga pereina į lėtinę formą.
Suaktyvėjo kiti pienligės sukėlėjai
„Apie 75 – 80 proc. pienligės atvejų sukelia Candida albicans grybelis. Todėl dažnam ginekologui atrodo, kad diagnozė ir taip aiški. Laboratoriniai tyrimai paprastai skiriami sudėtingesniais ligos atvejais“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad gerokai daugėja atvejų, kai įkyriąją kandidozę sukelia kitos šios genties grybelio rūšys: C. gralbrata, C. krusei, C. parapsilosis ar C. tropicalis. Norint juos įveikti reikia atitinkamo gydymo. Tik ar lengva atskirti tikrąjį pienligės kaltininką?
„Dabar tai galima atlikti daug paprasčiau ir greičiau. Pagrindinėse šalies laboratorijose jau prieinama molekulinės biologijos metodu paremta analizė, todėl neliko problemų tiksliai nustatyti, koks grybelis sukėlė bet kurios formos kandidozę. Tam ištiriama paciento gleivinės nuograndų arba šlapimo genetinė medžiaga – DNR. Lietuvoje pacientams jau galime ne tik nustatyti kandidozės sukėlėjus, bet ir ištirti jų koncentraciją“, – sakė gydytoja.
Diagnozuojant pienligę yra labai svarbu įvertinti Candida grybelių koncentraciją, nes tai – ir sveiko žmogaus mikrofloros dalis. Jų randama ant odos, gleivinėje, žarnyne. Šie grybeliai pradeda aktyviai daugintis ir sukelia kandidozę, kai atsiranda tam palanki terpė. Dažniausiai tai įvyksta nusilpus organizmui, pervargus, peršalus, vartojant antibiotikus, pasikeitus hormonų santykiui ir kt.
Pradėjo tirti ir laktobakterijų kiekį
Genetinės medžiagos analizė leidžia lengviau kovoti ir su kita viena dažniausių makšties infekcijų – bakterine vaginoze. Jai užklupus taip pat peršti lytinius organus. Dažniausiai išsiskiria žuvies kvapo, pilkšvai baltos išskyros, gali skaudėti šlapinantis. Šie požymiai nebūtinai pasireiškia vienu metu.
Bakterine vaginoze, kaip ir pienlige, dažnai susergama, kai dėl įvairių priežasčių nusilpsta imunitetas. Tuomet sutrinka moters makšties natūrali mikroflora: sumažėja vyravusių laktobakterijų, kurios nebeįstengia nuslopinti greitai besidauginančių Gardnerella vaginalis, Atopobium vaginae ir kitų „blogųjų“ bakterijų.
„Lietuvos laboratorijose paprastai ištiriama, kokios „blogosios“ bakterijos sukėlė uždegimą. Tačiau pagal naujausią metodiką to neužtenka – būtina nustatyti ir laktobakterijų koncentraciją. Tuomet gydytojas gaus pilną informaciją apie makšties mikrofloros būklę ir galės skirti efektyvesnį gydymą. Jei laktobakterijų pakanka, o patogenų kiekis mažas, tuomet reikia ieškoti kitos ligos priežasties“, – komentavo „Medicina practica“ laboratorijos specialistė.
Verta žinoti
– Pienligė ir bakterinė vaginozė – tai ne lytiškai plintančios ligos. Bet rizika gali padidėti, kai yra daug partnerių.
– Gydant pienligę reikia nuslopinti grybelį, o bakterinės vaginozės atveju – atstatyti makšties mikrofloroje reikiamą laktobakterijų koncentraciją.
– Makšties mikroflorą gali keisti imunitetą silpninantys vaistai, kontraceptikai, infekcinės ligos, antsvoris, plovimas antiseptiniais tirpalais, tamponai, įklotai, sintetinis apatinis trikotažas ir kt.
– Jei imuninė sistema neįstengia įveikti bakterinės vaginozės, liga negydoma, ji gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir kt.
Nors pienligė ir nėra viena iš jų, kaip ir lytiškai plintančios ligos ji gydoma dermatovenerologų. Dažniausiai ši liga gydoma specialiais antigrybeliniais makšties tepalais ar žvakutėmis. Kartais skiriama ir viena dozė geriamų antigrybelinių vaistų. Esant pasikartojantiems pienligės epizodams, rekomenduojamas ilgalaikis ir profilaktinis gydymas geriamais vaistais. Kartais gydymas yra tęsiamas net 6 mėnesius siekiant išvengti aukščiau minėtų komplikacijų.
