Robertas Keturakis – vėl savo mokykloje
Gruodžio 9 dieną Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje į atnaujintą lietuvių kalbos kabinetą, pavadintą Roberto Keturakio vardu, pats poetas atvyko susitikti su 9-10 klasių mokiniais. Čia vyko netradicinė pamoka – spaudos konferencija. Mokiniai – korespondentai paruošė klausimų, o poetas (beje, buvęs šios mokyklos I laidos abiturientas, mokyklos himno autorius) išsamiai ir atvirai atsakinėjo.
Plačiai ir labai įdomiai rašytojas pasakojo apie savo praeitį, įvairius išgyvenimus, vaikystės nuotykius. Patiko, kad į klausimus atsakydavo vaizdingai, pasakojo linksmai, su humoru. Buvo net keista, kad įvykius, kurie nutiko prieš šitiek metų, poetas atsimena taip tiksliai (o juk jam jau 80 metų).
Labiausiai mums patiko atsakymas į klausimą apie pravardes. Pasirodo, jų poetas turėjo net tris: „laukinis“, „briedis“ ir „debesų žmogus“. Nustebom sužinoję, kad vaikystėje žavėjosi dėdės kalvio darbu ir pats svajojo išmokti šio amato. Sakė, pirmąkart pajuto, kad gali tapti rašytoju, kai penktoje klasėje mokytoja po rašinėliu parašė: „Kilsi aukštai, tik drąsos“.
Įsiminė, kaip šiltai R. Keturakis pasakojo apie savo seserį, kuri visada stengėsi jį pralinksminti (sakė, buvęs niūrus, dažnai atsiskyręs nuo kitų). O dar labiau nustebino, kai savo poezijos Mūza pavadino jaunutę studentę, kuri per bulviakasį juo susidomėjo, pasiūlė draugauti, o po to tapo poeto viso gyvenimo drauge, žmona, jo Karaliene.
Bendraudami su poetu Robertu Keturakiu pajutome, kaip jis didžiuojasi savo mokykla, džiaugiasi būdamas su mumis, mokiniais. Tai tikrai labai malonus žmogus. Smagu žinoti, kad buvęs mūsų mokyklos mokinys yra toks žymus, protingas ir laimingas. Ir garsina mūsų mokyklą.
Norėtųsi dar ne kartą susitikti su šiuo poetu. Ir paskaityti jo eilėraščių.
