Nacionaliniai kontaktiniai centrai pasirengę atsakyti į klausimus apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą
Pagrindinė Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos paskirtis – užtikrinti visiems ES piliečiams vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias jų konkrečius poreikius. Ar tai būtų kitų gydytojų nuomonės teiravimasis kitoje valstybėje narėje, ar retąja liga sergančio vaiko gydymas kitame ES krašte, gyventojams reikia garantijų, kad jie gaus geriausias galimas sveikatos priežiūros paslaugas, ir kad jiems nereikės vieniems prisiimti visos finansinės naštos.
Vienas svarbiausių mūsų laukiančių uždavinių, kurio aktualumas patvirtintas ir per neseniai atliktą „Eurobarometro“ nuomonių tyrimą, yra užtikrinti, kad pacientai būtų informuojami apie galimybes, kuriomis gali pasinaudoti, ir apie tvarką, kurios reikia laikytis, norint pasinaudoti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų galimybėmis. Tačiau šiuo metu mažiau nei vienas iš dešimties europiečių žino, kur ieškoti reikiamos informacijos, o keturi iš penkių žmonių mano, kad per mažai žino apie savo teises į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Tačiau svarbių klausimų apie sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje vis tik iškyla: ar reikia siuntimo, išankstinio leidimo, ar pacientams bus kompensuotos išlaidos, ar jie gali kreiptis dėl tolesnės priežiūros savo šalyje ar užsienyje, ar kompensuojama už prevencijos priemones, ar pacientams galioja draudimas, jeigu jie dirba vienoje šalyje, o gyvena kitoje?
Todėl mums malonu pranešti, kad šioje srityje pasiekėme svarbų etapą: visos ES valstybės narės nuo šiol turi bent po vieną nacionalinį kontaktinį centrą, kuriame gyventojai gali daugiau sužinoti apie pacientų teises ir galimybes, taip pat gauti atsakymus į minėtus ir panašius klausimus. Kiekvienas iš šių nacionalinių kontaktinių centrų turi savo specialią daugiakalbę interneto svetainę, o Europos Komisija teikia paramą padėdama išsiaiškinti tiek su direktyva, tiek su socialinio draudimo taisyklėmis susijusius klausimus.
Be to, raginame nacionalinius kontaktinius centrus užmegzti tarpusavio ryšius, dalytis žiniomis ir patirtimi, užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią tiems, kam kiltų pagunda piktnaudžiauti atviresnės ir teisingos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybėmis. Laikui bėgant, taip pat reaguojant į pilietinės visuomenės pageidavimus, nacionalinių kontaktinių centrų vaidmuo gali būti dar labiau išplėstas, kad jie galėtų teikti labiau specializuotą informaciją, pavyzdžiui, informuoti retosiomis ligomis sergančius pacientus, kaip gauti atitinkamų paslaugų ir žinių pacientų gyvenamosiose šalyse, arba padėti užmegzti ryšius su kitų šalių nacionaliniais kontaktiniais centrais.
