Plaukime salotas, vaisius, daržoves – saugokime savo sveikatą

Artėjant šventėms visi pagalvojame, ką patieksime šventiniam stalui. Namuose pagamintas maistas visada bus skanesnis, patrauklesnis, tačiau turime nepamiršti, kad būtina laikytis pagrindinių maisto gamybos taisyklių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šeimose 2014 m. kilo 374 protrūkiai (85,5 proc. iš bendro protrūkių skaičiaus). Taigi, gaminant maistą namuose, labai svarbu skirti atskirą inventorių žalios ir gatavos produkcijos tvarkymui. Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų, prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę.  Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti, kaip plovimas įtakoja produktų mikrobiologinę taršą. Atrinkus iš įvairių turgaviečių Lietuvoje užaugintų salotų 8 mėginius, jie buvo pristatyti laboratoriniam ištyrimui.

Atlikus mikrobiologinius tyrimus prieš plovimą ir po plovimo (kiekvienas salotų lapelis buvo atskirtas ir kruopščiai nuplautas po tekančiu vandeniu), buvo nustatytas ženklus mikroorganizmų skaičiaus sumažėjimas. Salotose tirtos salmonelės, žarninės lazdelės (Escherichia coli), koliforminių bakterijų skaičius, aerobinių mikroorganizmų skaičius. Patogeninių mikroorganizmų nenustatyta nei prieš plovimą, nei po plovimo, o aerobinių mikroorganizmų skaičius ir koliforminių mikroorganizmų skaičius po plovimo sumažėjo 60–97,8 proc. Nors šie mikroorganizmai tiesiogiai nesietini su žarnyno infekcinėmis ligomis, tačiau toks ženklus jų sumažėjimas parodo, kad tinkamas plovimas sumažina mikroorganizmų kiekį. Tuo labiau, kad mokslinėje literatūroje teigiama, kad esant šiems mikroorganizmams produkte, didesnė tikimybė, kad galima aptikti ir patogeninių mikroorganizmų. Koliforminių bakterijų ir aerobinių mikroorganizmų skaičius parodo bendrą produkto užterštumą.

Salotų galvose, dėl jų didelio paviršiaus ploto ir sluoksniuotų lapų, gali slėptis daugybė bakterijų. Nupjautų ar kitaip mechaniškai pažeistų lapų kraštuose yra maistingų medžiagų, kurios skatina bakterijų augimą, o paviršius tinkamas joms kauptis. Salotų kruopštus plovimas sumažino bakterijų skaičių kelis dešimtis kartų, todėl tai yra efektyvi apsaugos priemonė nuo įvairių žarnyno infekcinių ligų.

Maisto sauga, ruošiant jį namuose, didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Kad ant Jūsų stalo puikuotųsi ne tik skanus, bet ir saugus maistas, NMVRVI specialistai teikia keletą patarimų kaip teisingai tvarkyti maistą:

• Per maistą plintančios bakterijos kambario temperatūroje gali labai sparčiai daugintis, o žemesnėje nei 5°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūrose bakterijų augimas sulėtėja. Vartojimui paruoštą maistą kambario temperatūroje laikykite ne ilgiau kaip 2 valandas. Užšaldytą maistą  atitirpinkite šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje.

• Dauguma šeimininkių per Kalėdas pagamina daug patiekalų, kad maisto užtektų ir Naujųjų metų šventei. Toks požiūris yra klaidingas, kadangi paruošto vartojimui maisto netgi šaldytuve negalima laikyti per ilgai. Rekomenduotina mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, troškinius, mišraines laikyti šaldytuve ir suvartoti ne vėliau kaip per 2 dienas.

• Ruošdami ir laikydami maistą venkite kryžminės taršos. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai paukštienai, mėsai, daržovėms, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite. Termiškai neapdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą, daržoves laikykite atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto. Patogiausia kiekvieną maisto produktą laikyti atskirai uždarame inde, kad žali produktai ir pagaminti patiekalai nesiliestų vienas su kitu.

• Vartokite gerai termiškai apdorotą maistą. Dauguma per maistą plintančių mikroorganizmų žūva esant 75°C. Todėl, norėdami išmatuoti kepsnio vidaus temperatūrą, geriausia turėti specialų termometrą.

• Prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves, jei reikia, nulupkite – taip sumažinsite užsikrėtimo patogeninėmis žarnyno bakterijomis riziką.

• Pati svarbiausia per maistą plintančių ligų prevencijos priemonė – rankų plovimas. Kruopščiai ir dažnai plaudami rankas po tekančiu vandeniu su muilu sumažinsite per maistą plintančių ligų perdavimo riziką. Rankas būtina plauti prieš pradedant ruošti maistą, maisto ruošimo metu bei pasinaudojus tualetu.