Energetinės nepriklausomybės buldozeriais siekusi Lietuvos valdžia ilgam atsidūrė tarptautinių konvencijų priežiūros akiratyje
Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) Nuolatinis komitetas š.m. gruodžio mėn. 4 d. sprendimu Lietuvą įpareigojo įvertinti ir ištaisyti Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties (LitPol Link) keliamą pavojų šiuo tarptautiniu susitarimu ir Europos Sąjungos direktyvomis saugomų paukščių ir kitų gyvūnų rūšims. Siekęs skundą pateikusios Asociacijos Rudaminos bendruomenės ir Lietuvos valdžios kompromiso, komitetas, vietoje bylos prieš Lietuvos Respubliką iškėlimo, pasirinko tarpininkavimo procedūrą ir toliau stebės Lietuvos institucijų veiksmus, kad būtų išvengta juridinę galią turinčios konvencijos pažeidimų.
Asociacija Rudaminos bendruomenė skundą dėl pavojaus unikaliai Lietuvos- Lenkijos pasienio gamtai pateikė 2013 metų vasarą, gavusi vietos gyventojų informaciją apie ten randamus itin retus ir griežtai saugomus balinius vėžlius. Šią informaciją vėliau patikrino nepriklausomas ekspertas, aptikęs vėžlių lizdavietę bendrovės Sweco parinktoje elektros jungies statybos trasoje. Bendruomenė pasipiktino atsakingų Lietuvos institucijų veiksmais, kurios ne tik neužtikrino, kad statant Lietuvai strategiškai svarbų objektą nebūtų niokojama gamta, bet mėgino nuslėpti informaciją ir trukdė atlikti nepriklausomus tyrimus. Tokiu būdu, net sovietinės melioracijos išvengusios unikalios gyvūnų buveinės buvo “pagerintos” linijos statytojų buldozeriais, iškirstas miškas ir pastatyti 50 m. aukščio bokštai.
Berno konvencijos biurui vykdant skundo nagrinėjimą taip pat pasitvirtino įtarimai, kad LitPol Link jungtis yra pavojinga saugomiems paukščiams, ypač Žuvinto rezervato prieigose- jūriniams ereliams, gervėms, retoms gulbių, žąsų bei kitoms rūšims. Dar 2004 m. sprendime Nr. 110 Berno konvencijos Nuolatinis komitetas atkreipė dėmesį į elektros linijų atramų konstrukcijos svarbą, ir šiuo metu statant naujas linijas Europoje vis dažniau taikoma pažangi „vieno aukšto“ konfigūracija, iš dalies sumažinanti stambiųjų paukščių mirtino susidūrimo riziką. Danijoje ir kitose valstybėse gamtiniu požiūriu jautriose teritorijose sėkmingai įdiegiama ir požeminio kabelio technologija. Nepaisydama to, bendrovė LITGRID pasirinko sovietinio tipo daugiaaukštes atramas, kurios driekiasi per vietovę, rudens ir pavasario migracijų metu pritraukiančią tūkstančius saugomų paukščių.
Rudaminos bendruomenė pažymi, kad Berno konvencijos vykdytas tyrimas pirmą kartą pripažino, kad projektuodamos ir statydamos Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį atsakingos institucijos priėmė abejotinus sprendimus. Ilgą laiką neigusi LitPol Link projekto pavojų ne tik gamtai bet ir žmonėms (kaip vėliau patvirtino ir tragiškas įvykis šių metų pavasarį, kuomet statybos metu griuvus atramai žuvo darbininkas), Lietuvos valdžia priėmė taip vadinamas konvencijos rekomendacijas per 2016 m. parengti ir su suinteresuotomis pusėmis suderinti specialų monitoringo planą, apie savo veiksmus atvirai ir reguliariai informuoti konvencijos priežiūros struktūras. Rudaminos bendruomenė ir toliau dės visas pastangas ir šiame procese aktyviai dalyvaus.
Rudaminos bendruomenės pirmininkės Rūtos Cimakauskienės nuomone, tai kad mažo miestelio bendruomenė Lietuvos valdininkų ir politikų neprofesionalumą ir abejotinus sprendimus pirmą kartą iškėlė į svarbią tarptautinę areną, yra didelis pasiekimas. Nuolatinio komiteto posėdyje dalyvavusio bendruomenės atstovo Dr. Ramūno Valioko teigimu, pasiekimas svarbus ne tik niokojamai Lietuvos gamtai apsaugoti, bet kad vykdant LitPol Link ir būsimus kitus europinės svarbos projektus būtų skaidriai ir efektyviai naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos, o Europos Sąjungos parama netaptų injekcija korupcinėms struktūroms.
Kitas Rudaminos bendruomenės anksčiau pateiktas skundas dėl Lietuvos Respublikos galimų pažeidimų statant LitPol Link jungtį šią savaitę bus nagrinėjamas Aarhuso konvencijos Priežiūros komitete Ženevoje.
