Kaimo reikalų komitetas siūlo spartinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą miestuose

Seimo Kaimo reikalų komitetas, dalyvaujant Valstybės kontrolės, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovams tęsė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestų teritorijose klausimo nagrinėjimą.

Tarnybos duomenimis, iki 2015 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisės atkurtos kaime į virš 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tačiau miestuose šis skaičius siekia tik 88 proc.

Primename, kad šį klausimą komitetas svarstė 2014 m. liepos 16 d. ir gruodžio 17 d. posėdžiuose. Buvo konstatuota, kad pagrindinė problema didžiuosiuose šalies miestuose yra susijusi su nuosavybės atkūrimui reikalingų žemės sklypų formavimu, o kai kurios savivaldybės netinkamai panaudoja tikslines lėšas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 50 proc. lėšų, gautų už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus žemės sklypus, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos pirmiausia turi būti naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti ir kt. Tik nesant tokio poreikio, šios lėšos gali būti naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti, tačiau nustatytos tvarkos yra nesilaikoma. Be to, savivaldybės privalo tvarkyti lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kai kurios (pvz., Vilniaus) šios pareigos nevykdo.

Kaimo reikalų komitetas 2014 m. liepos 16 d. paprašė Valstybės kontrolę įvertinti, kokiems tikslams didžiųjų miestų savivaldybės naudojo tikslines lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės sklypus. Valstybės kontrolė įvertino 2012–2014 metais buvusią situaciją Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Palangos miestų ir Telšių rajono. Šios savivaldybės minėtu laikotarpiu iš viso gavo beveik 53 mln. Lt tikslinių valstybės biudžeto lėšų.

Valstybės kontrolė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo ir neturi atskiros sąskaitos iš Tarnybos pervedamoms lėšoms už parduodamus žemės sklypus ir atskirai netvarkė ir netvarko jų apskaitos, todėl asignavimai, skirti pirminės paskirties išlaidoms, naudojami pagal bendrą sąmatą, kartu su kitomis savivaldybės biudžeto lėšomis (pvz., išlaidoms už specialiųjų planų, schemų rengimą ir kitoms miesto infrastruktūros plėtros reikmėms, nesusijusioms su nuosavybės atkūrimu). Liko neaišku, ar teisingai ir teisėtai Vilniaus miesto savivaldybė 2012–2014 metais panaudojo beveik 27 mln. Lt lėšų, be to, Tarnyba posėdyje nurodė, kad per 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybei pervedė apie 3,5  mln. eurų.

Kaip geras pavyzdys paminėtina Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri ne tik turi atskiras sąskaitas tikslinėms lėšoms kaupti ir tvarko jų apskaitą, bet ir yra pasitvirtinusi šių lėšų poreikio nustatymo, paskirstymo, naudojimo aprašą.

Kaimo reikalų komitetas posėdyje priėmė sprendimą ir Vyriausybei pasiūlė užtikrinti, kad visos savivaldybės tvarkytų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, apskaitą ir atsakytų už jų naudojimą pagal paskirtį, taip pat teisės aktuose nustatyti savivaldybės inžinerinės infrastuktūros sąvoką ir inžinerinės infrastruktūros plėtojimo ir renovavimo išlaidų apibrėžtis. Tarnybai pasiūlyta kas ketvirtį pateikti Kaimo reikalų komitetui išsamią informaciją apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo eigą Vilniaus ir Kauno miestuose. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui rekomenduota apsvarstyti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestų teritorijose, įvertinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo miestuose funkcijų vykdymą. Informacija apie šio sprendimo įgyvendinimą turėtų būti pateikta Kaimo reikalų komitetui iki 2016 m. kovo 10 d.