Lietuvos Tvin Pyksas užkaltais langais: Šventojoje net nėra kur išgerti kavos
Vasarą pulsuojantis pajūrio kurortas, Šventoji, žiemą tylus, nykus ir pilkas. Praeidamas centrine Šventosios gatve paprastą darbo dieną gali nesutikti nė vieno žmogaus, o panorėjęs sušilti ir išgerti kavos tai padaryti gali nebent su savimi pasiėmęs termosą – visos kavinės uždarytos ar net užkaltos.
Mažame kurortiniame miestelyje nuolat gyvena apie 1 000 gyventojų. Šiuo metu Šventojoje dirba bene vienintelė maisto prekių parduotuvė ir joje esanti vaistinė. Pasišildyti ir pabendrauti galima užsukti nebent į Šventosios kultūros centrą bei biblioteką. Centrinė miesto gatvė tuščia ir nyki lyg čia niekada niekas nebūtų veikęs.
„Darbo dieną visada taip, daugelis darbuose ir tiek“, – sakė į biblioteką keliavusi šventojiškė.
„Mums visai neliūdna, labai gerai“, – jai antrino kita garbaus amžiaus senjorė, sėdusi ant dviračio ir su reikalais nulėkusi Šventosios gatvėmis.
Kad kurorte neliūdna tikino ir du kuprinėmis nešini paaugliai, jie teigė, jog svarbiausia turėti gerų draugų.
Kavinės neveikia
Šventosios seniūnė, jaunatviška 30-metė Veronika Skeberdytė neslėpė, jog iš tiesų atvykus svečiams išgerti kavos ir pasivaišinti pyragaičiu tiesiog nėra kur.
„Viskas užverta. Liūdna nėra, bet jeigu atvažiuoja svečiai, na, nelabai yra kur nueiti. Turime savo patalpas arba važiuojame iš Šventosios“, – neslėpė moteris.
Pasak jos, ne itin malonus ir verslininkų, kurie nesistengia skirti laiko ir padaryti įdirbį, požiūris.
„Verslininkų požiūris nepatinka, juk kelis kartus žmogus atvažiuoji, nerandi, kur tos kavos išgerti, ir daugiau nebevažiuosi“, – įsitikinusi seniūnė.
Tiesa, moteris tikino, jog tai nereiškia, kad šventojiškiai neturi ką veikti laisvalaikiu.
„Jeigu ieškai, gali rasti veiklos. Jei nesi susidomėjęs, tuomet nėra ką veikti. Su vyresnėmis giminaitėmis sunku ir susitikti, labai užsiėmusios, neturi kada net anūkų pažiūrėti – ansambliai, yra trečio amžiaus universitetas Palangoje“, – pasakojo V.Skeberdytė.
Vadina Tvin Pyksu
Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Šventojoje, 25-erių Monika Jarulytė gimė ir užaugo Šventojoje. Mergina teigė, jog būdama paauglė neabejojo, jog kai užaugs, negyvens šiame mieste, bet pastudijavusi didmiestyje ir paklajojusi po pasaulį grįžo. Tiesiog norėdama pakeisti situaciją. Dabar mergina organizuoja renginius Šventojoje. Jos ir kitų organizatorių dėka antrus metus iš eilės Šventojoje vyko eglės įžiebimo šventė žibant scenos šviesoms, griaudint fejerverkams. Dangų jie nušvies ir Naujųjų metų naktį.
„Aš vadinu šitą miestą Tvin Pyksu“, – juokėsi mergina, apgailestaudama, jog iš tiesų miestelis atrodo labai nykus ir be gyvybės.
„Kavinė iš tiesų nė viena nedirba net ir savaitgaliais. Kavos ir pyragaičio gali tik į namus pasikviesti arba važiuoti į Palangą. Daugelis moksleivių mokosi Palangoje, mažuma Šventojoje, tad po pamokų kavinukes aplanko ten, – pasakojo M.Jarulytė. – Jei norime į jaunimo koncertą – jie vyksta tik Klaipėdoje, net ir Palangoje nevyksta. Laiką kitaip leidžia jaunimas – patinka Šventosios gamta. Grįžta Kalėdoms, sako, kad ne esmė renginiai, turime jų sostinėje, Kaune, o atvažiavus čia svarbiausia poilsis, pabuvimas prie jūros. Šurmulio čia neieško, čia ir yra Šventosios grožis.“
Mergina pamena, jog jos paauglystės metais viena kita kavinė dirbdavo ir šaltuoju metų laiku. Dabar, anot M.Jarulytės, gatvėse žmonių mažokai ir mašinų vos viena kita pravažiuoja.
„Kažkas atsitiko, matyt, verslininkams visiškai neapsimoka. Savaitgaliais kartais veikia tik žuvies kioskas“, – pasakojo šventojiškė.
Kavinės „Nendrinė pastogė“ direktorė Gitana Survilienė teigė, jog jų kavinė žiemą nedirba jau ne vienerius metus. Verslą Šventojoje įmonė turi jau daugiau nei dešimtmetį.
„Kažkada dirbdavau pati, bet tiesiog dirbti tik dėl to, kad dirbtum, neverta, nes mes esame kauniečiai, darbuotojus vasarą irgi vežamės iš Kauno“, – sakė direktorė.
Svečių Šventojoje, be sveikatos centro „Energetikas“, ištisus metus laukia tik buvęs „Kuršių kaimas“, dabar pervadintas „Pajūrio sodyba“. Savininkai teigė nuolat šildantys bent vieną etniniu stiliumi pastatytą, šiaudais klotą namuką, o esant susidomėjimui galintys priimti kad ir 250 svečių bei atverti restoraną, tačiau įprastą dieną gali pavaišinti nebent pačių paruošta kava. Nakvynė „Pajūrio sodyboje“ ne sezono metu dviviečiame kambaryje kainuoja 35 eurus. Naujųjų metų naktį čia galima apsistoti už 55 eurus.