Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė patvirtino Geros mokyklos koncepciją
Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė kelerius metus mokyklų bendruomenių svarstytą Geros mokyklos koncepciją. Joje išreikštas holistinis požiūris į ugdymą ir ugdymąsi reikšmingai papildo naujais akcentais mokyklos sampratą, kurioje pabrėžiamas mokyklos bendruomenės ir gyvenimo mokykloje vaidmuo.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės, šiandieninė mokykla dirba didžiulių išorinių ir vidinių įtampų atmosferoje: visuomenė ir kultūros raida kelia vienus uždavinius, spartėjantys globalizacijos tempai, verslas, pramonė – kitus, tėvų ir mokinių lūkesčiai dar kitokie.
„Susivokti, kokia veiklos kryptis ne išbalansuos, o kurs, telks mokyklos bendruomenę, nelengva. Geros mokyklos koncepcija užpildė spragą – greta strateginių švietimo sistemos dokumentų dabar turime mokyklos raidos orientyrą, apibrėžiantį, kokie mokyklos bruožai laikomi vertingais ir pageidaujamais šalyje, ir skatinantį mokyklų bendruomenių kūrybiškumą, ilgalaikes įvairių mokyklų tobulinimo iniciatyvas. Taip pat suteikiamas konceptualus pagrindas mokyklų veiklos kokybei vertinti ir įsivertinti“, – teigia ministrė.
Remiantis koncepcija atnaujinti įsivertinimo rodikliai ir įsivertinimo metodika, kurią mokyklos gali taikyti vertindamos ir tobulindamos savo veiklą, jos kokybę. Taip pat Geros mokyklos koncepcijos pagrindu parengti vertinimo rodikliai bus taikomi išoriniame mokyklų vertinime. Visa tai sudarys prielaidas užtikrinti švietimo kokybę praktiniu lygmeniu ir išryškinti, kiek konkreti mokykla padeda patirti sėkmę kiekvienam vaikui, siekiant asmeninės pažangos ir brandos. Ši koncepcija nukreips mokyklą ne tik įsivertinti, bet ir siekti tolesnės pažangos – keliauti geresnės kokybiškesnės mokyklos link. Kad visa tai neliktų tik gera idėja, inicijuojami įvairūs projektai (Mokyklų pažangos konkursas, „Lyderių laikas“ ir kt.).
Koncepcijos esminis akcentas yra mokyklos bendruomenės susitarimai atrandant mokymosi prasmę per mokinių patirtis ir ugdymąsi. Dokumente akcentuojama būtinybė stiprinti kokybišką grįžtamąjį ryšį: ir mokiniui, ir mokytojui, ir tėvams, taip pat ir visuomenei turi būti aiškesnė mokyklų ir kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai, skatinamas nuolatinis tobulėjimas. Svarbiausias sėkmingos mokyklos veiklos požymis – asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga.
Ministrė A. Pitrėnienė pabrėžia, kad „rezultatų neturėtų būti siekiama skaudžių ar nuobodžių mokinių mokymosi patirčių sąskaita – rezultatai ir jų pasiekimo procesas yra lygiaverčiai. Ugdymas mokykloje turi būti įdomus, auginantis, interaktyvus“. Todėl koncepcijoje pabrėžiami svarbūs mokinio ugdymo apsektai: kognityviniai, akademiniai, savijautos, bendruomeniškumo, savivaldos. Gera mokykla – atvira, sveika (darni), gyva, prasmės ir atradimų mokantis siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti ir nuolat besimokanti mokykla.
Geros mokyklos koncepcija skirta įvairioms interesų grupėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, mokyklų vadovams ir mokyklų steigėjams, švietimo valdymo subjektams ir visuomenei. Tikimasi, kad švietimo bendruomenė sėkmingai interpretuos ir plėtos Geros mokyklos koncepcijos kaip skėtinio dokumento idėjas, į tai bus atsižvelgiama rengiant kitus bendrojo ugdymo mokyklų dokumentus.
