Populiarėja pameistrystė – mokymasis darbo vietoje
2015 metais pameistrystės mokymosi formą rinkosi apie 600 asmenų, norinčių įgyti profesinių praktinių įgūdžių. Tai dvigubai daugiau nei 2014 m.
„Lietuvoje pamažu populiarėja pameistrystės mokymosi forma. Toks mokymas labai parankus jau dirbantiems žmonėms, kurie nori įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Pameistrystė nepakeičia įprasto profesinio mokymo, tai tik viena iš jo formų, suteikianti patogų būdą žmonėms mokytis ir praktinių įgūdžių įgyti darbo vietoje“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Mokymą pameistrystės forma siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat kvalifikuotus darbuotojus priimančios įmonės.
Profesinio mokymo organizavimą pameistrystės forma reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas ir Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, kuris švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymu patvirtintas šiemet birželį.
Taikydamos pameistrystės mokymo formą profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Pameistriui sudaromas individualus mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti sulygtą atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas ir vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.
„Pameistrystės mokymo būdas labai parankus darbdaviui, nes pameistrys ne tik kad įgyja visas programoje numatytas praktines kompetencijas, bet ir geriau pasirengia konkrečiam, tik tai darbo vietai būdingam darbui. O asmuo, kuris mokosi, įgyja kvalifikaciją gaudamas atlyginimą“, – pameistrystės privalumus vardija švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu rengiamas pameistrystės stiprinimo veiksmų planas, profesinio mokymo įstaigos ir įmonės bus skatinamos kurti pameistrystės įgyvendinimo projektus.
Profesinio mokymo sistema sparčiai keičiasi: modernėja materialinė bazė, jau atidaryti visi suplanuoti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, atsiranda lankstesnės modulinės programos. Nuo 2015 m. rugsėjo profesinio mokymo įstaigos išbando 6 modulines programas, kuriose didesniąją dalį sudaro praktinis mokymas, o ne teorija. Mokydamasis pagal modulius asmuo kvalifikaciją gali įgyti dalimis. Planuojama, kad iki 2020 m. visas profesinis mokymas bus tik modulinis ir teorija sudarys tik apie 20 proc. viso kurso.
