Krašto apsaugos ministras J. Olekas:“ 2015-ieji – Lietuvos kariuomenės ir valstybės apginamumo tvirtėjimo metai“

„Besibaigiančius metus galime vadinti Lietuvos kariuomenės ir valstybės apginamumo tvirtėjimo metais. Pajautėme stiprų visuomenės palaikymą, krašto apsaugos finansavimo didėjimą, kariuomenės modernizavimo projektų atnaujinimą. Užpildėme kariuomenės padalinius profesinės karo tarnybos kariais ir savanoriais šauktiniais. Sulaukėme tvirto kitų NATO valstybių ir Aljanso, kaip organizacijos, realaus dalyvavimo stiprinant Lietuvos saugumą. Ypatingą dėmesį skyrėme visuomenės pilietiniam ugdymui, karių tarnybos sąlygų gerinimui, tvarkant karinę infrastruktūrą, didinant karių aprūpinimą ir atlygį už tarnybą valstybei“, – apibendrindamas 2015 metus teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Didėjo krašto apsaugos sistemos finansavimas

Praėjusiais metais gynybos biudžetas padidėjo 38 mln. eurų, 2015 m. metais – dar 32 proc. – 1,15 proc. BVP. Kitais metais krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus 150 milijonų didesnis ir sudarys 575,2 mln. eurų (arba 1,48 proc. BVP). Dabar esame tarp tų kelių NATO šalių, kurios didina gynybos biudžetą ir pagal lėšų gynybai skyrimą esame 19 vietoje tarp kitų 28 NATO valstybių. Skiriamos lėšos racionaliai naudojamos pagal NATO standartus, kuriais remiantis išlaidos personalui išlaikyti sudaro ne daugiau kaip 50 proc., didiname biudžeto dalį pagrindiniams įsigijimams ir ginkluotei.

Tai sudaro prielaidas nuosekliai Vyriausybės politikai stiprinant valstybės gynybą: planuoti tolesnį ginkluotės modernizavimą, stiprinti karių socialines garantijas, didinti karinės tarnybos patrauklumą, užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus.

Grįžome prie Lietuvos kariuomenės modernizacijos

Siekiant modernizuoti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę pradėti įvairūs ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo ir modernizavimo projektai.

Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pradės derybas dėl pėstininkų kovos mašinų BOXER įsigijimo. Ši pėstininkų kovos mašina buvo pasirinkta kaip geriausias kokybės ir kainos santykį atitinkantis variantas ir žymi naują Lietuvos kariuomenės modernizacijos etapą. Pirmosios mašinos Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti jau 2017 metais.

Rugsėjo mėnesį Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos ministerija dėl savaeigių haubicų iš Vokietijos kariuomenės pirkimo, kurios sustiprins Lietuvos kariuomenės netiesioginės ugnies paramos pajėgumus.

Vykdomi individualios ginkluotės ir ekipuotės įsigijimo projektai, gerinamos kovinio rengimo sąlygos ir įranga.

Modernizuojami savaeigiai minosvaidžiai, stipriai padidins Lietuvos kariuomenės paramos ugnimi pajėgumą. Sausumos pajėgos aprūpintos trumpojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės sistemomis GROM. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pasiekė pirmoji dalis gamykloje modernizuotų 4-os kartos raketinių kompleksų RBS70 su naktinio matymo prietaisais. Tęsiamas vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės įsigijimas iš JAV – gauta ir perduota Sausumos pajėgoms pirmoji dalis valdomų raketų sistemų JAVELIN. Kariai aprūpinami taiklaus šaulio ir snaiperiniais ginklais, individualios apsaugos priemonėmis, taktinio ryšio priemonėmis. Lietuvos karinėms oro pajėgoms perduoti trys modernūs paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai „Dauphin“.

Gerinant kovinio rengimosi infrastruktūrą baigėme projekto „Mūšis mieste“ pirmąjį etapą ir tęsiame karinių poligonų plėtrą.

Inicijuojame Baltijos šalių ir Lenkijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bendrą projektą, konsultuojamės su strateginiu partneriu – JAV.

Kariuomenės padaliniai pildosi profesinės karo tarnybos kariais ir savanoriais šauktiniais

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes 2015 m. pavasarį Seimas priėmė sprendimą sugrąžinti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai buvo padaryta, siekiant sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

Šiais metais šią tarnybą pradės 3 tūkst. jaunuolių. Šaukimas vyksta sklandžiai, šiuo metu tarnaujantys arba priskirti į tarnybos vietą šį tarnybos būdą pasirinko savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą ją atlikti pirmumo tvarka. Tai rodo jaunų Lietuvos žmonių drąsą ir sąmoningumą. Ir toliau kviečiame vaikinus ir merginas 18–38 metų savanoriškai registruotis nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai 2016 metais atlikti. Iki sausio 7 d., kai bus sudaromi 2016 m. šaukimo sąrašai, savanoriškai užsirašę jaunuoliai nebus įtraukiami į 2016 m. šaukimo sąrašus. Savanoriškai užsirašę jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą, gauti didesnes kaupiamąsias išmokas, kt.

Pradėjome spręsti kariuomenės komplektavimo problemas tiek profesinės karo tarnybos kariais, tiek šauktiniais. 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje įvyks lūžis užpildant sausumos pajėgų vienetus.

Gerinome karių tarnybos sąlygas

Padidinome profesinės karo tarnybos patrauklumą – paskirti priedai už dalyvavimą pratybose, budėjimą didesnėje parengtyje, kompensacijos už vykimą į tarnybą iš gyvenamosios vietos. Nustatėme galimybę prailginti profesinės karo tarnybos karių tarnybos trukmę. Gerinama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra (kareivinės, valgyklos, laisvalaikio zonos, mokymo vietos ir treniruokliai, plečiami poligonai).

Pajutome realius NATO veiksmus Lietuvoje

Kalbant apie mūsų prioritetus NATO, svarbu, kad Aljansas pereina nuo „padrąsinimo“ prie atgrasymo. Lietuvai tai pirmiausia reiškia kariniu požiūriu prasmingą NATO buvimą mūsų regione: pajėgas, iš anksto dislokuotą ginkluotę, nuolatines pratybas.

Nuo 2014 m. pavasario po agresyvių Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje Lietuvoje šiemet su Lietuvos kariais treniravosi Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vokietijos, kariai. Jungtinės Amerikos Valstijos, įgyvendindamos saugumo užtikrinimo priemones ir atgrasymo tikslais, vykdo operaciją „Atlanto ryžtas“, pagal kurią į Lietuvą treniruotis nuolat atsiunčia po rotuojamą kuopos dydžio vienetą.

Atidarytas NATO pajėgų integravimo vienetas (angl. NFIU) Lietuvoje, kurio užduotis tinkamai pasirengti ir vėliau užtikrinti, kad, iškilus būtinybei, į Lietuvą būtų operatyviai perdislokuotos NATO itin greito reagavimo pajėgos. Lietuva atliko visus namų darbus. Lapkričio mėn. įvyko pirmasis NATO pajėgų integravimo vieneto patikrinimas per Baltijos valstybėse vykusiose NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso (angl. Allied Rapid Reaction Corps, ARRC) vadavietės pratybas „Arkadinė jungtis”.

Nuo šių metų gruodžio Mumaičiuose JAV pradėjo laikyti pratybose naudojamą karinę techniką. Tai, kad JAV būtent Lietuvoje pirmojoje iš Baltijos šalių pradės laikyti savo ginkluotę, vertiname kaip mūsų ir sąjungininkų tvirto bendradarbiavimo ir nuoseklaus darbo rezultatą.

Tęsiame investicijas į priimančiosios šalies paramos sąlygų gerinimą ir mokymų infrastruktūrą. Prioritetai – Pabradės, Gaižiūnų poligonai ir Vilniaus karinis miestelis.

Lietuva – aktyvi aljanso ir tarptautinių iniciatyvų narė

Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja NATO operacijose Afganistane, Kosove, aljanso misijoje Turkijoje, taip pat ES karinėje operacijoje „Atalanta“ (Indijos vandenyne), mokymo misijoje Malyje, ES kovos su nelegalia migracija Viduržemio jūroje operacija „Sophia“.

Apie 220 Lietuvos karių visus šiuos metus budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose, gegužės-birželio mėn. – budėjo ir KJP išminavimo laivas. Be to, pirmąjį šių metų pusmetį mūsų kariai budėjo ir ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje.

Lietuva, prisidėdama prie tarptautinės bendruomenės pastangų saugumui užtikrinti, pasirašė šių metų lapkritį susitarimo memorandumą dėl septynių šalių Jungtinės Karalystės vadovaujamų jungtinių pajėgų ekspedicinių pajėgų (angl. JEF) steigimo. Šios pajėgos bus pasirengusios reaguoti į bet kokio pobūdžio operacijose kaip koalicija ar kitų tarptautinių organizacijų (NATO , ES, JT) vardu.

Sėkmingai surengtos didelio masto tarptautinės ir nacionalinės pratybos

2015 m. pirmą kartą buvo tikrinama valstybės mobilizacijos sistema. Balandžio mėnesį vyko didžiausios šių metų nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2015“, kuriose buvo įvertintas nacionalinių budinčių pajėgumų pasirengimo lygis, sąveika su kitomis šalies institucijomis. Pratybose vienu metu treniravosi per 3 tūkst. karių, pareigūnų ir tarnautojų iš visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir valdybų, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų, savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos. Tokios pratybos bus surengtos ir kitais metais.

O lapkričio mėnesį Utenoje įvyko mobilizacijos pratybos, kurių metu buvo tikrinama, kaip veikia civilinės institucijos ir įmonės paskelbus mobilizaciją.

Birželio mėn. vienu metu trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje rengiamose pratybose „Kardo kirtis“ (angl. „Kardo kirtis 15“) dalyvavo apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių, maždaug pusė jų treniravosi Lietuvoje. Šių pratybų metu Lietuvoje buvo sutelkti didžiausi sąjungininkų pajėgumai nuo mūsų šalies narystės NATO pradžios.

Lapkričio mėn. vyko penkios nacionalinės ir tarptautinės karinės pratybos „Baltijos šeimininkas 2015“, „Arkadinė jungtis 2015“, „Klevo skliautai 2015“, „Geležinis kardas 2015″ ir „Pasitikėjimas 2015“. Šiose pratybose dalyvavo apie 2800 karių ir civilių iš 11 šalių.

LK kariai šiemet turėjo daug galimybių treniruotis ir gerinti veiksmų suderinamumą pratybose kitose NATO šalyse.

Didėjo visuomenės parama kariuomenei

Krašto apsaugos ministerija dėkoja šalies visuomenei už stiprėjantį solidarumą su krašto apsaugos sistema: stiprėja Lietuvos šaulių sąjunga, prie visuomenės pilietinio ugdymo prisideda vis daugiau šalies visuomenės veikėjų, nevyriausybinių organizacijų, gausu jaunuolių, einančių tarnauti savanoriškai (kariai savanoriai, šauktiniai-savanoriai). Taip pat padidėjo fizinių ir juridinių asmenų finansinė parama Lietuvos kariuomenei (pvz., šiemet septynis kartus išaugo Lietuvos kariuomenei skyrusių 2 proc. nuo savo pajamų mokesčio skaičius, suma išaugo nuo 39 iki 278 tūkst. eur). Už šias lėšas planuojama Lietuvos kariams nupirkti kolimatorinių (optinių) taikiklių automatiniams ginklams ir naktinio matymo prietaisų.

Alfredo Pliadžio ir Pauliaus Čilinsko nuotrauko.