Pateikta ataskaita dėl nemalonių kvapų šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje
Klaipėdos savivaldybės prašymu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Klaipėdos RAAD) pateikė ataskaitą dėl oro taršos priežasčių šiaurinėje miesto dalyje ir kokios taikomos priemonės ją maksimaliai sumažinti.
LR aplinkos ministro įsakyme „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ nustatyta, kad aplinkos oro kokybės vertinimas yra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo dalis. Jame nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) atsakinga už aplinkos oro kokybės vertinimo zonoje ir aglomeracijoje organizavimą, aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą, minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei įvertinti, nustatymą, matavimų tikslumo užtikrinimą, o Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams (toliau – Regionų departamentai) pavedama vertinti kontroliuojamų zonų ir aglomeracijų teritorijų aplinkos oro kokybę.
Prie Jūrinių tyrimų centro, dabartinio Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento, veikia Analitinės kontrolės skyrius), vykdantis zonų ir aglomeracijų teritorijų aplinkos oro kokybės vertinimą Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos mieste yra dvi stacionarios stotelės, kuriose vykdomas aplinkos oro kokybės monitoringas. Šiaurinėje miesto dalyje aplinkos oras tiriamas Bangų g. esančioje stacionarioje stotelėje. Tyrimų rezultatai yra pateikiami AAA tinklapyje adresu:
Oro kokybės aglomeracijose ir zonose apžvalga už 2014 metus yra pateikta AAA tinklapyje adresu:
http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=d20b1c7f-77df-4f26-8c9d-2f198e02aa02.
Daugiau informacijos apie kai kuriuos teršalus galima rasti AAA tinklapyje adresu http://193.219.133.8/ap3/292/.
Pramonės įmonėse į aplinką išmetami teršalai, turintys daugiausiai įtakos nemaloniems kvapams susidaryti, yra lakūs organiniai junginiai (toliau – LOJ), acetonas, amoniakas.
LOJ yra vieni iš pagrindinių atmosferos taršos šaltinių. Ši teršalų klasė susideda iš sočiųjų nešakotos struktūros angliavandenilių (metano homologai), sočiųjų šakotos struktūros (izobutanas, izopentanas), nesočiųjų (eteniniai ir acetileniniai) angliavandenilių, aromatinių angliavandenilių (benzenas, toluenas, o-, m-, p- ksilenas) ir kt. LOJ sukelia galvos skausmą, nuovargį, sunkina kvėpavimą, dirgina akis ir odą, gali sukelti vėžinius susirgimus ir vystymosi sutrikimus. Jie ypač kenkia besilaukiančioms moterims ir kūdikiams.
Amoniakas – dujinis azoto ir vandenilio junginys. Tai bespalvės, nuodingos, aštraus kvapo dujos. Kai kuriems žmonėms šios dujos gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją, pavyzdžiui, dilgėlinę, dirginti odą bei gleivinę.
Acetonas yra paprasčiausias ketonų atstovas. Turi specifinį kvapą. Pasižymi centrinę nervų sistemą dirginančiu ir narkotiniu poveikiu.
Į atmosferą naftos produktų LOJ patenka dujų ir naftos išgavimo gręžiniuose, išsiskiria skystojo ir dujinio kuro laikymo ir transportavimo metu bei kartu su išmetamomis iš šilumos energetinių įrenginių dujomis. Daugiausiai angliavandenilių (iki 80 %) į atmosferą patenka iš transporto priemonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, LOJ išmetimas iš stacionarių taršos šaltinių, remiantis Lietuvos statistikos departamento portale pateikiamais duomenimis, šalyje sumažėjo nuo 18,82 tūkst. t/metus (2008 m.) iki 10,45 tūkst. t/metus (2014 m.). Klaipėdos apskrityje šie rodikliai kito sekančiai: sumažėjo nuo 3,72 tūkst. t/metus (2008 m.) iki 0,35 tūkst. t/metus (2014 m.). Daugiausia LOJ Lietuvoje išmetama Kauno, Klaipėdos, Palangos miestų savivaldybėse ir Mažeikių rajono savivaldybėje. Ypatingai atmosferos žemutinių sluoksnių užteršimas LOJ fiksuojamas tuose Vakarų Lietuvos regionuose, kuriuose vystoma naftos perdirbimo pramonė, naftos gavimo verslovės, koncentruojami naftos ir jos produktų paskirstymo terminalai. Naftos terminaluose LOJ į atmosferą išmetami iš naftos produktų laikymo ir paskirstymo sistemų (talpyklų, geležinkelio estakadų ir kt.), naftos produktų perkrovimo įrenginių. Atmosferos teršimo LOJ problema yra aštri tais atvejais, kai naftos perdirbimo ir paskirstymo terminalai yra netoli gyvenviečių, ar tiesiog ribojasi su jomis. Didžiausi LOJ kiekių išmetimai tiesiogiai siejami su toje teritorijoje esančiais pramoniniais objektais: Klaipėdoje – su AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“.
AB „Klaipėdos nafta“ taršos šaltiniuose iki 2013 m. per metus susidarė 198 t aplinkos oro teršalų, t.t. 113 t LOJ. Nuo 2013 metų buvo planuojama, kad per metus į aplinkos orą bus išmetama 185 t aplinkos oro teršalų, t.t. 100 t LOJ. Nuo 2015-11-24 šiai bendrovei į aplinkos orą per metus leidžiama išmesti 218 t oro teršalų, t.t. 129 t LOJ. teisę pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai per 7 dienas nuo pranešimo gavimo.
2015 metais Klaipėdos RAAD Klaipėdos m. agentūros pareigūnai AB „Klaipėdos nafta“ tikrino du kartus. Jų metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Bendrovė planuoja įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties statybos, šviesių naftos produktų parko plėtros ir tamsių naftos produktų parko talpyklų pritaikymo kitų produktų krovai bei apvandeninto mazuto talpyklų statybos projektus. AB „Klaipėdos nafta“ Aplinkosaugos veiksmų plane yra numatyta demontuoti mazuto 4 vnt. po 5000 m3 talpos rezervuarus, tuo sumažinant aplinkos taršos riziką (įvykdymo terminas – 2016 m). Reguliariai tikrinamas saugyklų, sujungimo linijų ir vamzdynų sandarumas (Atliekami periodiniai tikrinimai pagal sutartį sudarytą su įgaliota potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga ir pagal kiekvienais metais sudaromą bendrovės technologinių įrenginių techninės priežiūros ir remonto grafiką). Periodiškai atliekamas benzino garų sugaudymo veiksmingumo tikrinimas, tuo mažinant benzino garų patekimą į aplinką (Atliekami tikrinimai pagal sutartį, sudarytą su įgaliota potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga, bei akredituota laboratorija atlieka emisijų matavimus).
AB „Klaipėdos nafta“ vykdo poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą, t.y. vykdomos veiklos metu išmetamų LOJ, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, matavimus aplinkos ore 4 postuose 1 karto per mėnesį dažnumu. Parenkant monitoringo stebėjimo vietas, buvo atsižvelgta į AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Krovinių terminalas“ ir aplinkos gamtinę situaciją, vyraujančias vėjo kryptis, gyvenamų namų išdėstymą. Poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo duomenys už 2014 metų I-IV ketvirčius ir 2015 metų I ketvirtį yra pateikiami AB „Klaipėdos nafta“ internetiniame tinklapyje adresu http://www.oil.lt/index.php?id=579&L=0.
AB „Klaipėdos nafta“ yra įrengusi LOJ matavimo aplinkos ore sistemą, kurią sudaro trys LOJ fiksavimo davikliai. LOJ matavimo davikliai įrengti įmonės teritorijoje šalia esamų estakadų. Jais LOJ koncentracija aplinkos ore matuojama kas 1 minutę.
UAB „Krovinių terminalas“ vykdo šviesių naftos produktų importą ir eksportą, priima, sandėliuoja, pakrauna, iškrauna iš tanklaivių ir geležinkelio cisternų šviesius naftos produktus. Terminalo projektinis pajėgumas – iki 3,5 mln t/metus. Bendra talpyklų apimtis 182000 m3.
Iki 2015-11-25 UAB „Krovinių terminalas turėjo teisę per metus išmesti į aplinką 442 t oro teršalų, t.t. 421 t LOJ. Nuo 2015-11-25 bendrovei išduotas Taršos leidimas, kurį sudaro Nuotekų tvarkymo ir išleidimo bei Aplinkos oro taršos valdymo dalys. Aplinkos oro taršos valdymo dalyje nustatyta didžiausia per metus į aplinkos orą leidžiama tarša yra 52 t/metus oro teršalų, t.t. LOJ – 46 t/metus. Vadovaujantis bendrovės 2015-01-20 AAA pateikta Aplinkos oro apsaugos 2014 m. metine ataskaita UAB „Krovinių terminalas“ per metus į aplinkos orą išmetė tik 48,32 t oro teršalų.
2014-2015 metų laikotarpyje Klaipėdos RAAD Klaipėdos m. agentūros pareigūnai UAB „Klaipėdos terminalas“ vykdomos ūkinės veiklos atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams planine tvarka tikrino vieno patikrinimo per metus dažnumu. Jų metu aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. 2015-12-11, dalyvaujant Klaipėdos visuomenės sveikatos centro organizuotoje kvapų nustatymo gyvenamoje aplinkoje komisijoje, kartu su Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ir Klaipėdos m. savivaldybės atstovais buvo nustatyti bendrovėje vykdomų technologinių procesų pokyčiai, kurie galėjo sąlygoti didesnį teršalų patekimą į aplinką. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2015-12-09 bendrovėje buvo atliekami neplaniniai trijų cisternų valymo darbai, kurių metu cisternų liukai buvo atviri. Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų buvo jaučiamas stiprus naftos produktų kvapas, kuris tikėtina atsirado šių darbų pasėkoje. Apie technologinių procesų pokyčius (planuojamus vykdyti neplaninius cisternų valymo darbus), galinčius padidinti į aplinką išmetamų oro teršalų kiekius, Taršos leidimą išdavusiai institucijai nebuvo pranešta, nors pagal Taršos leidimo sąlygas bendrovė privalėjo tai padaryti. 2015-12-15 bendrovės atsakingam pareigūnui už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
2015-01-15 UAB „Krovinių terminalas“ pateikė Poveikio oro kokybei monitoringo ataskaitoje už 2014 m. (http://terminal.lt/poveikis+oro+kokybei,45.html) . 2014 m. atliktų matavimų rezultatai parodė, kad LOJ koncentracijos aplinkos ore monitoringo programoje nustatytuose taškuose siekė ne daugiau kaip 0,3 teisės akte nustatytos ribinės vertės. JAV kompanija „John Zink“ bendrovei yra sumontavusi apie 5 mln. Lt. kainavusį garų rekuperavimo įrenginį. Jis reikalingas tam, kad išvengti dujų ir garų mišinio išmetimo į atmosferą, kraunant naftos produktus į laivus. Kiekvienas laivas, kuris plaukia į terminalą, privalo turėti savo garų rekuperavimo įrangą, arba prisijungimo prie terminalo rekuperavimo įrangos galimybę.
2015-11-17, vykdant valstybinę analitinę kontrolę, buvo paimti iš AB „Klaipėdos nafta“ stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų mėginiai (benzeno – saldaus kvapo aromatinis angliavandenilis, cikloheksano – specifinio kvapo sotusis angliavandenilis, etilbenzeno– nesotusis ciklinis aromatinis angliavandenilis). Atlikus tirtų mėginių rezultatų palyginimą su bendrovėms išduotuose aplinkosauginiuose leidimuose nustatytomis ribinėmis vertėmis aplinkos oro taršos ribinių verčių viršijimų nenustatyta.
Didelę įtaką oro kokybei miestuose ir pramonės centruose turi meteorologiniai elementai. Silpnas vėjas, arba štilis, rūkas, dulksna, temperatūros inversija, kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro tarša tokiais atvejais gali žymiai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, taršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo įmonės link gyvenamųjų teritorijų.
Vertikaliam oro judėjimui didelę reikšmę turi šiluminė turbulencija, dar vadinama konvekcija. Ji susidaro, tik esant vadinamajai judriai būsenai, t. y. kai kylant aukštyn mažėja oro temperatūra. Didžiausia turbulencija pasiekiama vidurdienį, tuo tarpu naktį būdinga mažiausia turbulencija. Be tokio paros ritmo, yra ir metinis turbulencijos ritmas, kurio didžiausia reikšmė pasiekiama vasarą. Tokie ritmai kaitalioja turbulencinę atmosferos struktūrą ir jos savybes maišytis. Didelė turbulencija gerai paskirsto teršalus, dėl ko negali susidaryti vietinės, ilgai trunkančios didelės koncentracijos. Oro sluoksnis yra ypač pastovus, kai temperatūra kylant aukštyn ne tik šiek tiek mažėja, bet netgi didėja. Toks reiškinys atmosferos sluoksnyje vadinamas Inversija veikia kaip kliūtis konvekcijos procesams ir kartu apriboja teršalų sklaidą. Dėl vėjo teršalų koncentracija už taršos šaltinio mažėja – jie praskiedžiami vėjo. Tyrimais nustatyta, kad kai aukštesnė aplinkos temperatūra ir kai vidutinis vėjo greitis yra 5 m/s ir mažesnis, LOJ koncentracija yra gerokai didesnė nei tada kai vėjas yra didesnis kaip 5 m/s. Oro srautus, o kartu ir teršalų pasiskirstymą ženkliai veikia paviršiaus nelygumai (pastatai, miškai). Kuo jie didesni ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo ši turbulencija intensyvesnė. Taigi už platesnių kliūčių susidaro sūkuriai, vadinamieji aerodinaminiai šešėliai su trumpalaikėmis didelėmis teršalų koncentracijomis. Tyrimais nustatyta, kad benzeno ir tolueno koncentracija naktį ir anksti ryte yra didesnė, nei dieną. Tai gali būti siejama su mažu vėjo greičiu (< 2 m/s), dėl ko tarša ore pasilieka ilgesnį laiką (vidutinė benzeno išbūvimo aplinkos ore trukmė – 16, o tolueno 3 – dienos). Jūriniai brizai daro įtaką teršalų kaupimuisi bei jų praskiedimo laipsniui. Pučiant stipriems brizams teršalai greitai išsklaidomi, teršalų koncentracija yra labai maža. Tyrimais nustatyta, kad LOJ koncentracijos kitimas pažemės atmosferos sluoksnyje priklauso nuo vėjo greičio, kai jo stiprumas yra didesnis, nei 3 m/s. LOJ koncentracija tik nežymiai priklauso nuo atmosferos slėgio bei santykinės oro drėgmės.
Siekiant išsklaidyti abejones dėl LOJ koncentracijos aplinkos ore atitikimo teisės aktuose nustatytiems normatyvams, šiaurinėje miesto dalyje šalia pagrindinių aplinkos oro Klaipėdos mieste teršėjų LOJ, 2016 m. planuojama AAA Taršos tyrimų departamente užsakyti aplinkos oro mėginių, esant nepalankioms oro teršalų sklaidos sąlygoms, paėmimą ties AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) ir Švyturio g. riba bei ties SAZ ir geležinkelio linijos į Girulius riba.
Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje – asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 str. nustatyta tvarka per vienerius metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo (Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius).
