XXV tradicinis Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Ankstų šeštadienio rytą gausus jaunųjų šaulių būrys iš Šilalės r. Tenenių pagrindinės mokyklos, Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Laukuvos Norberto Vėliaus, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų bei Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, lydimas jaunųjų šaulių vadovų išskubėjo Vilniaus link, kur vyko XXV tradicinis Tarptautinis „Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimas. Šio bėgimo tikslas – pagerbti Sausio 13-osios įvykių aukas – žmones, žuvusius 1991 m. sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Prieš bėgimą Antakalnio kapinėse vyko žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija.
Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės bei gerovės šaltinis. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Šiuo metu yra itin svarbu prisiminti, kokia kaina esame iškovoję laisvę ir kaip svarbu ją ginti kasdien. Laisvė nėra tiesiog duotybė, už ją reikia kovoti, dėl jos reikia stengtis. Šis tradiciniu tapęs bėgimas kasmet mums tai primena.
Tūkstančiai žmonių šeštadienio vidudienį nuo Antakalnio kapinių pasileido Vilniaus televizijos bokšto link. XXV-jame pagarbos bėgime dalyvavo daugiau kaip 4000 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ispanijos bei JAV.
Šis pagarbos bėgimas yra reikšmingas, nes jis sukuria bendrumo su visa Lietuva jausmą. Bėgdamas gali pamatyti ne tik mažą vaiką, bėgantį su tėvais ar seneliais, bet ir moksleivius, jaunuosius šaulius, studentus, karius, savanorius, o taip pat ir garbaus amžiaus asmenis. Nepaprastai smagu pajusti tą vienybės, bendruomeniškumo jausmą. Visi bėgikai be galo draugiški. Nėra jokios varžybų atmosferos. Vieni bėgo apsimuturiavę šalikais ir kepurėmis, kiti nepabūgę šaltuko skuodė be marškinėlių. Mes, kaip ir kiti bėgimo dalyviai, finišo liniją kirtome skambant legendinėms dainoms apie laisvę. Finišuojantys kariai skandavo: „Lietuva, Lietuva“. Finiše gavome atminimo medalius. Po finišo sveikinome vieni kitus, vaišinomės karšta arbata ir bandelėmis.
Mes prisimename Juos, mes bėgome už Lietuvą, už Laisvę!. Ši graži tradicija yra labai prasminga. Galime nedalyvauti kituose bėgimuose, bet šiame – visada.
