Bijotuose – keturios žemdirbių šeimos kartos
Konkurso „Metų ūkis 2015“ nugalėtojais Šilalės rajone tapo Vandos ir Romualdo Bertašių grūdų ūkis Bijotų kaime. Kaip sako pats Romualdas, rajone tokių ūkių tik 3–4, nes šiame Žemaitijos krašte daugiau vyrauja gyvulininkystės ūkiai. „Žemės čia nenašios ir kalvotos, ant kalno – molis, pakalnėje – durpynas. Mes esame įsikūrę rajono paribyje, mūsų sklypai išsidėstę per keturis rajonus – Kelmės, Tauragės, Raseinių, Šilalės. Kartu su dukra dirbame apie 600 ha, pusė žemės savos, kita pusė – nuomojamos. Tas pats dėl našumo – pusė žemės derlingesnė, kita pusė – nenaši, tad labai svarbu atsirinkti, ką ir kaip auginti, kiek naudoti trąšų, kiek augalų apsaugos priemonių. Taikomos technologijos tokiose žemėse nepaprastai svarbios“, – patirtimi dalijasi Romualdas. Jis augina vasarinius ir žieminius kviečius, kvietrugius, žirnius, rapsus, po javų sėja garstyčias. Derlius siekia 6 t iš 1 ha.
Bertašiai ūkininkauja jau 24 metus, pradėjo 1992 m., iš tėvų paveldėję 30 ha žemės. Iš pradžių augino bulves, daržoves, parduodavo ne tik Lietuvoje, veždavo ir į Kaliningrado sritį. Vėliau laikė melžiamas karves, po jų – augino stručius, o jau 15 metų verčiasi grūdininkyste ir šio pasirinkimo keisti nebeketina. Šeima nelaiko jokių gyvulių, maistą perka parduotuvėje. Pasak Romualdo, norint gerai ūkininkauti, reikia pasirinkti specializaciją ir jos laikytis, nesiblaškyti, tikslingai investuoti, susikomplektuoti visą reikalingą techniką, domėtis, mokytis, kaupti informaciją, įgyti patirties.
Romualdas ūkininkauja kartu su sūnumi, žentu, sūnėnu. Visi naudojasi ta pačia technika, bendrai vykdo sėjomainą. Visus darbus nudirba patys, kitų žmonių samdyti neprireikia. Dukra dirba socialinį darbą, marti – mokytoja.
Bertašiai turi saugyklą, džiovyklą, šiemet pasistatė bene pirmą tokį Lietuvoje amerikietišką grūdų saugojimo ir džiovinimo bokštą su mai6ytuvu, matė tokį parodoje „Ką pasėsi…“. Romualdas dalyvauja visose Lietuvoje ir kitose šalyse vykstančiose parodose, ten pamato daug naujovių, iš kurių renkasi, kas tinka ūkiui. Bokštas kainavo apie 100 tūkst. eurų, jame telpa apie 500 t grūdų. Ūkininkai ne kartą dalyvavo įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, už paramos lėšas pirko traktorius, priekabą, sėjamąją, javų kombainą.
Derliaus pardavimo riziką Romualdas išskirsto į tris etapus: pirmąjį trečdalį derliaus parduoda dar per javapjūtę, būna jau iš anksto sudaręs sau palankias sutartis, kitą dalį – prieš Naujuosius metus ir likusią – vasario–kovo mėn.
Žiemos metu ūkininkas skaito naujausią informaciją internete, tvarko techniką, atostogauja, keliauja. Romualdas yra aplankęs bene visų Europos šalių ūkininkų ūkius ir pastebi, kad visur ūkininkaujama panašiai, bet yra sričių, kur Lietuva yra labiau pažengusi. „Turint mintyje, kad mes kurti ūkius pradėjome kur kas vėliau nei europiečiai, tai turime tokių pažangių gyvulininkystės ūkių, kokių ir Europoje tektų paieškoti“, – didžiuojasi Romualdas.
Šeima džiaugiasi, kad gyvena labai patogioje vietoje – netoli autostrados, iki Kauno ar Klaipėdos – 100 km, labai patogu visur nuvažiuoti. Bijotų gyvenvietė, kur jie įsikūrę, labai tvarkinga, graži. Čia veikia Dionizo Poškos Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Gyvenvietę aplanko labai daug žmonių, tad visiems rūpi susitvarkyti aplinką. Bijotuose veikia biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, dar veikia ir pagrindinė mokykla, nors jai jau teks užsidaryti, kaip ir darželiui, nes nebėra kam eiti. Daug įtakos visų čia įsikūrusių gyvenimui turi aktyvus seniūnas, susibūrusi bendruomenė, tad žmonės čia veiklūs, darbštūs, kūrybingi.
Romualdas sako esąs atsakingas už didįjį ūkį, o žmona Vanda – už mažąjį. Jos žinioje – visas hektaras, skirtas aplinkai, grožiui. Jai tenka labai daug darbo įdėti, kad viskas gražiai augtų, derėtų, žydėtų tvarkingai atrodytų visus metus.
Romualdas nusiteikęs optimistiškai. Jis mano, kad Lietuvoje galima gerai gyventi, tik reikia norėti ir daug dirbti. Bijotuose gyvena visos 4 šeimos kartos, Romualdo tėvai, jis su žmona, vaikai ir anūkai, kurie jau taip pat įsitraukia į ūkio darbus. Taigi, ateitis laukia graži, yra kam viską palikti. Romualdas nė neabejoja, kad tikrai taip ir bus.
