Laisvės gynėjų diena Marijampolėje
Šiemet Sausio 13-oji Lietuvoje išaušo jau 25-tą kartą, o marijampoliečiai tiek metų mini savo krašto sūnaus Laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus, prieš ketvirtį amžiaus kritusio nuo kulkos prie televizijos bokšto ir atgulusio Amžinojo poilsio senosiose Marijampolės kapinėse, šviesų atminimą. Iškilmėse dalyvavo Marijampolės savivaldybės vadovai, Rimanto tėvai Vanda ir Rimantas Juknevičiai, broliai bei gausus būrys vyresnių marijampoliečių ir moksleivių.
Atminimo renginiai vidudienį pradėti Malda už Laisvės gynėjus Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Sūduvos gimnazistai, kurią savo laiku baigė Rimantas Juknevičius, jo tragiškos žūties sukakčiai paskyrė bėgimą. Moksleivius subūrė gimnazijos kūno kultūros mokytojas Marijampolės savivaldybės tarybos narys Valdas Pileckas. Lietuvos valstybės vėliavos spalvomis pasipuošusių bėgikų kolona startavo nuo gimnazijos ir bėgimą baigė prie senųjų miesto kapinių. Bėgikai uždegė ugnies fakelą, kurio liepsna tą dieną sušildė kapo gruodą. „Atnešėme Rimantui laisvės ugnį“, – sakė bėgimo organizatorius V. Pileckas.
Atminimo valandoje „Laisve, už gyvybę tu brangesnė“ prie Rimanto Juknevičiaus kapo skambėjo mums visiems brangios dainos ir prasmingi žodžiai, orą drebino kariškių garbės salvės – už Lietuvos laisvės gynėjus, už Sausio 13-osios aukas, už Sūduvos krašto sūnų Rimantą Juknevičių. Dainas pritariant gitaros garsams atliko Rygiškių Jono gimnazijos 2d klasės mokinė Simona Giedraitytė (mokytoja Audronė Stočkuvienė), Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono lauko paslaugų kuopos Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai jaunesnieji eiliniai: Donatas Adamonis, Julija Daugėlaitė, Elzė Pakrosnytė, Violeta Astrauskaitė.
Sūduvos gimnazijos absolventas, Vilniaus universiteto Politologijos bakalauras, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono štabo ir aprūpinimo kuopos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys jaunesnysis eilinis Martynas Barkauskas kreipėsi į susirinkusiuosius kviesdamas neprarasti pasiryžimo kovoti už Lietuvos laisvę. „Rimai, nors ir beginklis, tada apgynei Lietuvą. Gaila, tačiau pasaulio akyse teisieji dažnai išgirstami tik piktadariui praliejus jų kraują. Išbėgus tavo kraujui Lietuvą ėmė pripažinti kitos pasaulio tautos, iš kurių pirmoji buvo Islandija. Šiandieną Lietuvos sargyboje stoviu aš ir mano draugai. Priešingai nei jūs, laisvės gynėjai, mes turime ginklų, žinome, kaip juos naudoti, ir Dievas mato, Rimai, jais ginsime Lietuvos laisvę. Nes mes, kaip ir tu, vertiname savo laisvę bei suprantame atsakomybę jai. Nesame kraugeriai, nieko pulti neketiname. Mes mylime gyvenimą ir nenorime su juo skirtis. Bet, Rimai, kas, jei ne mes, bus laisvės gynėjai? Kas, jei ne mes, pasipriešins blogiui?“, – sakė jaunasis Lietuvos karys.
Atminties valandos pabaigoje padėtos gėlė, uždegtos žvakės.
Šiemet Rimantui būtų sukakę 50 metų. Kai stojo ginti šalies Nepriklausomybės, jis buvo ketvirto kurso studentas Kauno politechnikos institute.
Aurelijos Baniulaitienės ir Pauliaus Kulbio nuotraukos