Vytenis Rimkus: „Šiauliai – mano miestas“
„Džiaukimės, kad gyvename tokiame puikiame mieste“, – pasakė Šiaulių miesto garbės pilietis Vytenis Rimkus, kai meras Artūras Visockas savivaldybėje jį pasveikino su 86-uoju gimtadieniu. Abu pasidžiaugė įdomiu sutapimu – ir meras, ir V. Rimkus gimtadienį švenčią tą pačią dieną – sausio 19 –ąją.
Kalbėdamas apie savo šeimos likimą, menotyrininkas profesorius V. Rimkus pastebėjo, jog kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija kartu yra ir miesto, šalies istorija.
„Šiauliai – mano miestas. Turbūt nebedaug likę žmonių, kurie gyveno Šiauliuose iki visiško miesto sugriovimo antrojo pasaulinio karo metais. Viskas buvo sudegę, gyvenome pusrūsiuose, palėpėse. Mes, gimnazistai, pėsčiomis eidavome į tėviškę kaime duonos kepaliuko parsinešti. Dabar gyvename nepalyginamai geriau“, – lygino ilgametis šiaulietis.
V. Rimkus prisiminė, kaip pokario metais besimokant miesto gimnazijoje kasmet dingdavo klasės draugai. Būsimasis menotyrininkas buvo tikras, kad ir jo tokia lemtis neaplenks. Atsidūręs Sibire, buvo teisiamas. Už lietuviškas dainas, eilėraščius, mokyklinį ranka rašytą laikraštėlį nuteistas mirties bausme.
Visa tai šiandien Šiaulių garbės pilietis vadina prisiminimais, kurie lydi visą gyvenimą. Tada išgyventi padėjo gimtinės meilė. Anot jo, ir šiandien svarbu turėti Lietuvos viziją ir dėl jos dirbti.
„Šiandien aš gavau puikią pamoką. V. Rimkus žmogus – istorija. Bet labiausiai man įstrigo mintis apie draugystės vertę. Menotyrininkas pasakojo, jog grįžusiam iš Sibiro jam rizikuodami savo gerove padėjo draugai, kurie nebuvo patyrę tremties. Draugystė jam, politiniam kaliniui, sovietmečiu padėjo atsistoti ant kojų, siekti savo tikslų, kurti, mokyti jaunimą“, – pokalbį su sukaktuvininku įvertimo meras.
V. Rimkus priėmė iš miesto vadovo dovanų fotoalbumą apie Lietuvą.
VYTENIS RIMKUS
Gimė 1930-01-17 Zatišuose, Padubysio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1946 m. kartu su tėvais ištremtas į Sibirą. Ten jaunam kovotojui prieš sovietinį režimą paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista į kalinimą lageriuose. 1958-aisiais Vytenis Rimkus grįžo į Lietuvą, dirbo šaltkalviu-dažytoju Šiaulių autobusų parke ir neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado L. Repino dailės institute, kurį 1966 m. baigė su pagyrimu.
Daugiau kaip 30 metų Vytenis Rimkus skaitė meno istorijos paskaitas Šiaulių universitete, vadovavo studentų ir magistrantų diplominiams darbams, dalyvavo doktorantūros komitetuose visuose Lietuvos universitetuose, Dailės akademijoje, Meno ir kultūros institute. 1974 m. V. Rimkus apgynė dailėtyros daktaro, 1977 m. – dailėtyros habilituoto daktaro disertacijas, 1988 m. jam suteiktas profesoriaus laipsnis.
Profesorius V. Rimkus paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose, yra 20 knygų dailėtyros ir visuomenės gyvenimo klausimais autorius. Už tautodailės populiarinimą profesoriui paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, taip pat yra St. Šalkauskio premijos laureatas.
Dailininko V. Rimkaus darbų yra muziejuose, privačiose kolekcijose.
Profesorius padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Venclauskių dokumentinį turtą, jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Profesorius Vytenis Rimkus ne kartą buvo renkamas Šiaulių miesto tarybos nariu. Miesto kultūros, mokslo, švietimo visuomenei jis žinomas kaip iškili asmenybė, daranti reikšmingą poveikį miesto ir visos Lietuvos dvasiniam gyvenimui.
Šîaulių miesto garbės piliečio vardas V. Rimkui suteiktas 2000-aisiais metais.