Dėmesio – auga sergamumas gripu ir ŪVKTI!
Kauno visuomenės sveikatos centras, remdamasis Kauno klinikinės ligoninės informacija, informuoja, kad dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) ženkliai padidėjo hospitalizuojamų vaikų skaičių. Nuo praėjusio savaitgalio į minėtos ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyrių buvo paguldyta beveik 40 vaikų.
Praėjusios savaitės (2-osios metų savaitės) duomenimis Kauno apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI buvo įprastas gripo sezonui ir siekė 66,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas fiksuotas Kauno mieste ir siekė 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Praeitą savaitę, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, gripas buvo diagnozuotas 39 asmenims, hospitalizuoti 3 asmenys, iš jų 2 – vaikai.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pranešė, kad iš praeitą savaitę Kauno mieste paimtų ėminių, pirmą kartą šį gripo sezoną nustatė A tipo gripo virusą. Lietuvoje šį gripo sezoną iš klinikinių ėminių pirmąkart nustatytas gripo virusas (A tipo) Telšių apskrityje dar pernai gruodžio mėn. (2015 m. 51-ąją savaitę). Vėliau gripo virusai (A ir B tipo) nustatyti ir kitose apskrityse – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Vanagė primena, kad didėjant sergamumui gripu ir ŪVKTI svarbu imtis prevencinių priemonių išvengti šių susirgimų. Nuo susirgimo gripu geriausiai apsaugo skiepijimasis sezoninio gripo vakcina, kuri kasmet kuriama pagal tais metais cirkuliuojančių gripo virusų štamus. Skiepijimasis sezoninio gripo vakcina padeda išvengti ligos bei su ja susijusių komplikacijų.
Nuo gripo taip pat padeda apsisaugoti ir nespecifinės profilaktikos priemonės:
• Dažnas rankų plovimas (ypač prieš valgį). Rankų plovimas apsaugo nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto su gripo virusu. Tiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą paduodant ranką sveikinantis sergančiam žmogui, kuris prieš tai lietė savo burną ar nosį arba čiaudėjo ar kosėjo prisidengdamas burną delnu. Netiesioginis kontaktas – tai galimybė „gauti“ virusą liečiant durų rankeną, vandens čiaupą, panaudotą nosinę ar kitus daiktus, kuriuos prieš tai lietė sergantis žmogus.
• Čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo laikymasis. Užsidenkite nosį ir burną nosine, kai kosėjate ar čiaudite. Virusai su iščiaudėtais ar iškosėtais lašeliais gali pasklisti nedideliu atstumu (iki vieno metro), todėl užsikrėsti gripu galima esant arti sergančio žmogaus, kuris kosėja ar čiaudi neužsidengęs nosies ir burnos. Jei neturite nosinės, užsidenkite burną ir nosį rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Taip užkirsite kelią viruso plitimui oru ir rankomis. Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
• Tinkamas vienkartinių nosinių naudojimas. Gripo virusas gali kurį laiką išgyventi ant aplinkos daiktų arba rankų. Užsikrėsti gripu galima nuo šviežiai užkrėstų vienkartinių ar daugkartinių nosinių arba rankų. Žmonės, turintys tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis, turi didesnę riziką užsikrėsti virusais. Panaudotą vienkartinę nosinę reikia nedelsiant išmesti, jokiu būdu nenaudojant jos pakartotinai, o rankas – nusiplauti.
• Jeigu susirgote – pasilikite namie. Sergantis žmogus platina gripo virusą 5–7 dienas nuo ligos simptomų atsiradimo. Rekomenduojama pasilikti namie, vos tik pajutote pirmuosius gripo ar peršalimo simptomus, taip apsaugosite savo įstaigos kolektyvą nuo viruso išplitimo.