Kas išmokys gyvenimo ir tėvystės įgūdžių?
Sausio 8 dieną Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio kvietimu Savivaldybėje prie ovalaus stalo susėdo socialinių įstaigų ir organizacijų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Policijos komisariato, seniūnijų atstovai. Kalbėjo apie skaudžius šalį sukrėtusius įvykius Kėdainių rajone, aiškinosi, kiek socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų gyvena Plungės rajone, kokios pagalbos tikisi tokios suvargusios šeimos, kokios – tas šeimas lankantys socialiniai darbuotojai.
Viešai esame linkę kalbėti apie gražius dalykus, tačiau yra ir niūrioji gyvenimo pusė. „Susirinkome ne mitinguoti, o pakalbėti apie pagalbą socialinės rizikos sąrašuose esančioms šeimoms. Kiek mūsų rajone yra tokių šeimų? Kiek jose auga vaikų ir kokio amžiaus? Kiek tėvų šiose šeimose paliesti ligų, žalingų įpročių? Koks tų šeimų būstas? Nenorėčiau, kad per televiziją rodytų buities vaizdus, kaip nufilmavo Kėdainių rajone… Jei tokioje betvarkėje auga vaikai, ką jie turi patirti ir kokių socialinių įgūdžių išmokti? Manau, kad laisvoje Lietuvoje kažkas svarbaus buvo pražiūrėta, jei šiandien gyvename baisiau kaip skurdžiausiose Afrikos lūšnose, tik tiek kad pas mus dar ir šalta!“ – gana emocingai diskusiją pradėjo Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Striaukienė tik paantrino: Plungės rajone padėtis dėl socialinės rizikos šeimų panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Galimi įvykiai bei scenarijai tokiose šeimose – sunkiai prognozuojami. A. Striaukienė informavo, kad šiuo metu rajone gyvena 153 socialinės rizikos šeimos (iš jų 73 šeimos – mieste), jose auga 320 vaikų: 42 vaikai – iki trejų metukų, 53 vaikai – 4–6 metų, 57 vaikai – 7–9 metų, 104 vaikai – 10–14 metų, 64 vaikai – 15–17 metų. Dėl kokių priežasčių tos šeimos nuolat stebimos ir yra įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą? Pasirodo, 74 šeimų tėvai dėl protinio atsilikimo, psichinių ligų neturi socialinių įgūdžių ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Kita dalis – 65 šeimos – į apskaitą pateko dėl svaiginimosi alkoholiu. Kasmet į socialinės rizikos šeimų sąrašą patenka po 12–15 šeimų. Iš sąrašo per 2015 metus išbrauktos 23 šeimos, tačiau vien dėl to, kad mažiausias šeimoje augęs vaikas tapo pilnametis. Yra ir iš vienos savivaldybės į kitą nuolat migruojančių šeimų, kai motinos (ką čia slėpti) kaskart kraustosi su vaikais pas naujus sugyventinius. Tokios mamos ypač sunkiai priima socialinių darbuotojų pagalbą.
A. Striaukienė iš 153 sąraše esančių šeimų padidintą riziką įžvelgė 43 rajono šeimose, kuriose susivijęs didelių problemų kamuolys: psichinės ligos, girtavimas, smurtas, neprognozuojamas elgesys, neprižiūrimi vaikai… „Kol vedi tokius tėvus už rankos – gerai, tik paleidai – visas įdirbis nuplaukia! Ir pas tokius tėvus auga net 111 vaikų! Esant ypač sudėtingiems atvejams, vaikus iš tėvų paimame, tačiau tie vaikeliai vis tiek veržiasi atgal pas savo tėvus… Baisu pripažinti, bet auga ištisos socialinių įgūdžių stokojančiųjų dinastijos“, – kalbėjo A. Striaukienė.
Pasitarime kalbėta, kad pernai vienas socialinis darbuotojas turėjo prižiūrėti po 30–33 į socialinės rizikos grupę įrašytas šeimas, šiemet vienam darbuotojui tenka lankyti po 18–19 šeimų, kai siekiamybė yra vienam darbuotojui padėti 7–8 šeimoms. Natūralu, kad per didelis darbo krūvis daro įtaką socialinio darbo kokybei.
Didelė problema – suaugusiųjų alkoholizmas, nes jų gydymas – nefinansuojamas, o vienam žmogui tai kainuoja 140 eurų. Kas apmokės? Kas, kur ir kada pamokys motinas, kaip prižiūrėti, maitinti ir prausti savo vaikus, jei kai kurios tų įgūdžių pačios neturi? „Visiškai nusigyvenom! Yra žmonių, kurie gali nedirbti, nesiprausti, miegoti iki pietų ir dar siųsti „ant trijų raidžių“ tuos, kurie siūlo jiems pagalbą! Išties, realybė daug baisesnė, nei mes norime pripažinti!“ – piktinosi Savivaldybės vadovai.
Paprastą pavyzdį, kaip dirba su globojamais vaikais, pateikė „Cyrulio“ vadovė Vanda Bendorienė ir socialinė pedagogė Audronė Kiseliova. Pirmiausia „Cyrulis“ subūrė Plungės vaikus, kuriems reikia ir nuoširdesnio dėmesio, ir pagalbos, ir geresnio žodžio, ir užsiėmimų. Po to ėmė kviestis ir globojamų vaikų mamas, sodinti jas prie arbatos puodelio ir… kalbinti. „Dirbame jau 19 metų. Dirbant nuosekliai ir šnekantis gražiuoju, keičiasi ir vaikai, ir šeimos, tik reikia tuo užsiimti – ne tik Plungės mieste, bet ir seniūnijose“, – ragino A. Kiseliova.