Ministrė Algimanta Pabedinskienė: „Savivaldybės pačios nustato socialinių būstų nuomos kainas“

Socialinio būsto nuoma yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, socialinio būsto nuomos mokesčio dydį, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato savivaldybės taryba.

Vyriausybės patvirtinta metodika numato tik maksimalius leistinus savivaldybės ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžius.

Minimali socialinio būsto nuomos kaina neribojama ir dėl jos sprendimą turi priimti savivaldybės taryba, įvertinusi būtinąsias savivaldybės socialinio būsto fondo išlaikymo sąnaudas bei realias socialinio būsto nuomininkų galimybes mokėti nustatytą nuomos mokestį. Pačios savivaldybės turi nuspręsti, kokią šių sąnaudų dalį turi padengti nuomininkai ir kokia dalis tenka savivaldybės biudžetui.

„Socialinio būsto nuoma yra viena iš paramos būstui išsinuomoti formų, todėl socialinio būsto fondo išlaikymas neturėtų būti perkeltas per nuomos mokestį ant socialinio būsto nuomininko pečių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak ministrės, dalį socialinio būsto išlaikymo sąnaudų turėtų padengti savivaldybė iš savo biudžeto ar kitų pajamų.

Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 Vyriausybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu jis sudaro 102 eurus).