Pristatyta „Rail Baltica“ geležinkelio galimybių studija

Vakar, sausio 28 d., Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje bendrovės „AECOM Infrastructure & Environment UK Limited“ filialo plėtros vadovas Mantas Kaušylas pateikė informaciją apie Panevėžio geležinkelio krovinių regioninio terminalo (logistikos centro prie „Rail Baltica“) galimybių studijos rezultatus ir preliminarius sprendinius.
Studiją užsakė ir finansavo Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės. Galimybių studijos tikslas – pagrįsti terminalo galimybę Panevėžio regionui ir nustatyti potencialias terminalo įrengimo vietas.
M. Kaušylas pristatė studijos rengėjų atliktą krovinių srautų analizę. Apklaustos Panevėžio, Šiaulių, Utenos regionų įmonės, tirtas Šiaulių viešojo logistikos centro krovinių srautas, „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo tam tikromis kryptimis augimas. Atsižvelgta ir į šiuo metu per Panevėžį einančios rusiškos vėžės apkrovimą ir galimas pasiekti šalis.
Išanalizavus surinktą informaciją, patvirtinta, kad terminalas reikalingas. Analizė rodo, kad regiono įmonių krovinių iki 2029 metų daugės.
Atsižvelgiant į 2014 m. krovinių srautus, jei terminalas pradėtų funkcionuoti šiandien, srautas būtų apie 230 tūkst. tonų per metus. Tai būtų įvairūs kroviniai: elektros įrenginiai, baldai, kabeliai, stiklo gaminiai, statybinės medžiagos, automobiliai (puspriekabės), keraminiai gaminiai, grūdai, sėklos, maisto priedai ir kt.
Apklausoje įvertinus geležinkelio transporto naudojimo tendencijas 30 metų laikotarpiui, prognozuojama, kad pagal optimistinį scenarijų potencialūs krovinių srautai 2029 m. pasiektų 731 tūkst. tonų krovinių.
Galimybių studijoje svarstytos dvi galimos terminalo įrengimo vietos – šalia Berniūnų arba šalia Gustonių geležinkelio stoties. Kadangi intermodaliniame terminale būtų galima perkrauti krovinius nuo rusiškos ant europinės vėžės, apsispręsta jam vietą numatyti prie Gustonių geležinkelio stoties.
Stotyje atvykusį traukinį būtų galima išformuoti ir krovinį perduoti į planuojamą krovinių terminalą. Jame būtų galima krovinius tiek iškrauti, tiek sukrauti ant skirtingų vėžių, o panaudojant automobilių transportą ir išskirstyti po Panevėžio, Šiaulių bei Utenos regionus.
Europinės vėžės trasoje numatyta krovinių stotis. Joje taip pat būtų prikabinami, atkabinami, formuojami traukinių sąstatai ir siunčiami atskira vėže į krovinių terminalą.
Šalia terminalo planuojama keleivių stotis. Iš Panevėžio į ją būtų galima atvykti tiek geležinkeliu, tiek automobilių keliais.
Bendra projekto kaina sudarytų apie 15 mln. eurų. Į šią sumą įeitų geležinkelio kaina (geležinkelio iešmai, kelias, statiniai), konteinerių terminalas, susisiekimo komunikacijų atvedimas (automobilių keliai, viadukai), inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, dujos, ryšiai), žemės išpirkimas.
Meras Povilas Žagunis rengėjų ir projektuotojų prašo, kad rajono bendruomenei nebūtų sudaryta papildomų sunkumų naudotis ugniagesių, greitosios pagalbos, kelionės į mokyklas paslaugomis.
„Rajono gyventojų gyvenimas, įrengus „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę, neturi pablogėti“, – pabrėžė meras.
M. Kaušylas informavo, kad kitą savaitę bus paviešintas specialusis planas ir visuomenė galės du mėnesius teikti pasiūlymus specialiojo plano organizatoriui ir rengėjui.