Naujasis Lietuvos zoologijos sodo gyventojas pavadintas Debesėliu
Antrą mėnesį skaičiuojančio naujojo Lietuvos zoologijos sodo gyventojo – lamos jauniklio – lankytojai dar nematė. Jo mama labai saugo savo vaiką, kol kas prisileidžia tik prižiūrėtojus. Jis išsiskiria savo itin reta pilkai mėlyna spalva, nes paprastai lamos gimsta baltos, rudos arba juodos. Jauniklis pavadintas Debesėliu dėl debesų spalvą primenančios vilnos.
Debesėlio mama Bala gimė Kaune, Lietuvos zoologijos sode, 2010 m. Tai trečiasis jos jauniklis. Jo teko laukti ilgai ir kantriai, nes lamos nėštumo periodas – vienuolika su puse mėnesio. Tėtis Kipšas, gimęs 1998 m. Lenkijoje, į Kauną atvyko 2000-aisiais. Jis yra seniausia Lietuvos zoologijos sodo lama. Kipšas šiuo metu taip pat yra šalia jauniklio, jį saugo. Susipažinti su Debesėliu lankytojai galės pasibaigus vėsiems, lietingiems orams, kai jis bus šiek tiek sustiprėjęs ir bus leidžiamas pas kitas lamas.
Lamos yra kilusios iš kupranugarių šeimos. Jos, kaip ir kupranugariai, yra labai ištvermingos ir gali ilgai išbūti be vandens. Lamos yra ilgakaklės, didžiaakės ir didžiaausės, turi ilgą ir tankų kailį. Nuo seno šie gyvūnai buvo paplitę inkų valstybėje nuo Šiaurės Ekvadoro iki centrinės Čilės dalies. Iki dabar lamomis gabenami sunkūs kroviniai. Suaugusiam patinui užkraunamas netgi 50 kg nešulys, kurį jis nepavargdamas be poilsio gali gabenti akmenuotais kalnų takeliais, tačiau šie gyvūnai yra per silpni jodinėti, netinkami arti ir kinkyti. Savo nepasitenkinimą lamos parodo iš skrandžio atryjusios truputį pusiau suvirškinto, blogą kvapą skleidžiančio maisto ir spjaudamos jį į veidą jas supykdžiusiam.
