Gerumas – bevielis internetas, skleidžiantis viltį ir meilę
Popietę, kai, regis, nuo šalčio turėjo braškėti tvoros, bet telkšojo balos ir nuo stogų įkyriai lašnojo lietus, žmonės rinkosi į Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos salę – į renginį „Mano šeimos patiekalas“. Jis skirtas „Šeimos gerovės ir neįgaliųjų užimtumo“ projektams. Tai tarsi mažytė galimybė parodyti tai, kas jau atlikta šiemet. Kasdien vykstanti veikla leidžia džiaugtis puikiais darbų rezultatais. Savanorės organizavo maisto gaminimo kursą, todėl šiandien puiki proga pasigrožėti ir pasidžiaugti, ko gi išmokta, kaip taikomos teorinės ir praktinės žinios. Taip jau sutapo, kad Zarasuose tądien lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Nemaža salė šurmuliavo: kokia tuštuma be vaikų krykštavimo? O jų nemažai buvo: vieni nedrąsiai spaudė mamytės ranką, kiti kalbino ir žaidė su šios sąjungos socialinėmis darbuotojomis Jurga Miškinyte ir Sandra Ludziš. Ant staliukų pūpsojo dailūs kalneliai įvairiausių patiekalų – buvo čia ir paprastesnių, kasdieniškų, ir tokių, kuriuos svečių laukdami ruošiame, ir tokių, kokių dar nesame ragavę.
Į renginį atskubėję Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienė maloniai buvo nustebinti išvydę tiek daug susirinkusių. Renginyje dalyvavo įvairių projektų dalyviai: „Šeimos atokvėpio centro“ nariai (tai sėkmingai vykdomas projektas, kurį finansuoja verslininkai iš Suomijos (jis tęsis net trejus metus). Tai ne tik labdara, bet ir šeimų užimtumas, ugdymas, savitvarka namuose, savęs ir savo šeimos narių savirealizacija bei kitos veiklos, kurios labai reikalingos šios grupės dalyviams), „Paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“ dalyviai (Šį projektą remia Neįgaliųjų departamentas prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (finansuojamas per savivaldybę). Tai pagrindinis šios sąjungos tęstinis projektas), „Socialinių paslaugų bendruomenėje“ projekto nariai ir kiti, dalyvaujantys šios sąjungos veikloje.
Kol ŽSNS vadovė Olga Ludziš pasveikino visus susirinkusius, dėkodama už darbštumą, išradingumą ir nuoširdumą, buvo sulaukta ir svečių: apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir jos patarėja Aušra Makarevičiūtė, miesto seniūnė Olga Podolskienė ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Podolskis.
Olga Ludziš papasakojo svečiams apie Zarasų krašto Žmonių su negalia sąjungą, jos istoriją, labai aktyvų dalyvavimą įvairiose veiklose, į kurias stengiamasi įtraukti kuo daugiau ne tik miesto, bet ir rajono gyventojų, kuriems reikalinga įvairi pagalba. Ypatingai džiaugėsi vykstančiais projektais, kuriuos remia Suomijos ir Prancūzijos organizacijos. Jau daug metų zarasiečiams aktyviai talkina suomiai, teikdami visokeriopą paramą įvairiais neįgaliesiems reikalingais daiktais. Nepamirštama ir labai brangi dovana – Prancūzijos Scharleman fizinės negalios vaikų instituto prie Ballan Mire Turo miesto savivaldybės mašinos, skirtos vežti neįgaliuosius. Šią dovaną skyrė direktorius Serz Lopez, nemažai prie to prisidėjo mūsų kraštietė dusetiškė, ten gyvenanti ir dirbanti Audronė Mieželytė – Berthie. Tačiau mašinos labai dažnai ėmė gesti, jų išlaikymas tampa vis brangesnis. Apgailestauta, kad yra tokie nedideli socialinių darbuotojų atlyginimai.
Nuoširdžiai buvo pasidžiaugta ir tarptautiniu savanoriavimu: 3 šaunios merginos, projekto „Yourself“ dalyvės buvo ne tik aktyvios – savo darbu, pastangomis puikiai įsiliejo į šios sąjungos veiklą. Gaila, bet merginų savanorystės laikas jau baigėsi, šiomis dienomis jau išvyksta namo: Varsenik Ghazaryan – į Armėniją, o Vita Bitte ir ją lydėjusi Patricija Venesse – į Latviją. Svarbu paminėti, jog Vita Bitte nuo vaikystės turi judėjimo negalią (juda tik neįgaliojo vežimėliu), tačiau ji – savanorė. Tai tikriausiai pirmas atvejis ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Beje, puikiausiai įrodantis, jog žmogaus noras padėti visada daro stebuklus. Auksiniai Albom Mitch žodžiai: „…rūpindamasis kitais aš tik pasijuntu gyvas. Gyvybę man įkvepia ne savas automobilis ar namas. Ir ne mano atvaizdas veidrodyje. Kai atiduodu savo laiką žmogui, kuris atėjo nuliūdęs, o išeina šypsodamasis, tada jaučiuosi beveik toks pat sveikas, kaip geriausiais savo gyvenimo metais“. O kad gerumas visada sugrįžta puikiu įrodymu tapo tai, jog čia savanoriaujant Vitai labai pagerėjo sveikata – nevaikščiojusi mergina jau palengva juda su vaikštyne.
Sklindantis gardžių patiekalų kvapas maloniai kuteno gomurį, primindamas, kad jau laikas paragauti… Savanorės patiekė savo mėgiamų patiekalų, kurie burnoje tirpte tirpo baklažanų suktinukai, balandėliai porų lapuose, datulių gardėsiai, tortas.
Malonu, kad prie jų prisijungė ir prancūzė Clémence Phelippeau ir Elvira Bigajeva iš Rusijos miesto Birsko, savanoriaujančios Zarasų viešojoje bibliotekoje. Jos mielai dalyvavo šioje šventėje, džiugindamos jų namuose ruošiamais patiekalais.
Kitų projektų dalyviai mielai pasakojo apie savo patiekalus: Veronika Vilkauskienė iškepė nuostabių žagarėlių, Jadvyga Skvarčinskienė džiugino obuoliais, kurių viduje – želė, kumpio suktinukus paruošė Zita Kazulėnienė, labai originalias vitaminingas salotas demonstravo Onutė Kirilovienė. Laimonos ir Gintaro Karvelių šeima buvo pagaminusi neįprastą mėsos vyniotinį. Džiugu, kai šeimoje klesti santarvė, kad vyrai nesibodi darbų, vadinamų moteriškais. Raisa Gaidienė ir Nikolajus Šerstabojevas, aplink kuriuos sukosi maži nuostabūs dvynukai, nustebino lėkštėje pūkšinčiais ežiukais ir salotomis su makaronais. Gera žiūrėti, kad čia buvo visi – vaikai, tėvai ir mamos. Taip ir turi būti.
Visko tikrai čia neišvardinsi… Nors visi patiekalai buvo skirtingi, tačiau visuose buvo gausiai įdėta to paties prieskonio, suteikusio nuostabų skonį – tai MEILĖ. Be jo patiekalai tampa prėski, be jo nebūtų vykusi ir ši nuostabi šventė…
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ne tik pasidžiaugė labai prasmingu renginiu, nuoširdžiai telkiama bendruomene. Ir nors Zarasuose ji jau ne pirmą kartą, bet neįgaliųjų organizacijose nesilankė. Ministrė akcentavo, kad socialinėms problemoms spręsti reikia skirti dar daug dėmesio, tačiau gerai sutelkta bendruomenė ir tampa pagrindiniu šio darbo kriterijumi.
Svečiai turėjo galimybę ne tik pasigrožėti puikiais patiekalais, bet ir būti jų degustatoriais. Dalyviams tikrai labai didelė garbė, kad jų patiekalais vaišinosi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kiti svečiai. O kai rezultatai jau buvo susumuoti (šis darbas, komisija nusprendė, buvo pats sunkiausias), padėkos raštus ir dovanėles gavo visi juos gaminę.
Zarasų krašto ŽSNS vadovė Olga Ludziš nuoširdžiai dėkojo už įsteigtus prizus konkurso dalyviams: Zarasų rajono savivaldybei ir Merui Nikolajui Gusevui, Zarasų miesto seniūnei Olgai Podolskienei, Zarasų rajono savivaldybės Tarybos nariui Rimvydui Podolskiui.
Atsisveikinant su ministre – nuoširdžiausios dovanėlės, su meile pagamintos šios sąjungos narių ir tarptautinio projekto „Mode H“, kuriame jau ne pirmi metai dalyvauja ir šios sąjungos nariai (projektą remia Zarasų rajono savivaldybė), minėjusio jau savo dešimtmetį, informaciniai atvirukai, kuriuose dalyvių piešiniai kompozitoriaus, menininko M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais. Juk tai ne vien dalyvavimas, bet ir Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje.
Ir… atsisveikinimo dovanos savanorėms…
Tačiau šventė dar nesibaigė: ilgai netilo klegesys. Čia buvo kalbama ir dalijamasi viskuo – meile ir receptais, ateities svajonėmis ir gerumu. GERUMAS šiandien buvo ypatingai svarbus. Ir nesvarbu, ar mes jį laikėm atviroj vaikiškoj rankytėj, ar jau suaugusiame – negandų ar ligų išvagotame delne, tačiau gerumu prisipildžiusios širdys šiandien švietė ypatingai ryškiai, nes buvo GERA BŪTI VISIEMS KARTU… Gerumas buvo tas nematomas ryšys, sujungęs visų širdis, tarsi bevielis internetas, (be kurio šiandien nebeįsivaizduojame savo buvimo), perduodantis iš širdies į širdį sklindančią vilties ir meilės energiją.
Olgos Ludziš nuotraukos
