Į gaisrus Utenos krašte jau skubės savanoriai ugniagesiai
2016 m. vasario 1-oji – istorinė diena Utenos krašto ugniagesiams. Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saldutiškio miestelio ugniagesių komandos vyrai vieni pirmųjų šalyje pradeda veiklą kaip savanoriai ugniagesiai. Pirmieji atkuriamos savanorių ugniagesių veiklos pažymėjimai Utenos rajone buvo įteikti Saldutiškio ugniagesių komandos skyrininkui Danieliui Kirkai, ugniagesiams Ignui Strakšiui, Povilui Strakšiui, Antanui Ryliškiui ir Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Šiškinių kaimo gyventojui Alvydui Aškiniui.
Saldutiškio ugniagesių komandos skyrininkas Danielius Kirka gaisrus gesina jau dvidešimt ketverius metus. „Dabar vieną parą dirbsiu gaisrinėje, o kitas paras būsiu savanoriu ugniagesiu. Esu toks žmogus: jei reikia, tai reikia. Tikrai bus kas gaisrus gesina“, – tikina savanoriu ugniagesiu tapęs D. Kirka. Beje, jei prireiks jo pagalbos, jam iki gaisrinės – keli žingsniai, nes gyvena visai čia pat. Kaip savanoris ugniagesys gaisrą jis jau gesino ir šį sekmadienį, kai Kirdeikių kaime liepsnojo pirtis.
Pasak jo, anksčiau kaime, kilus gaisrui, žmonės labiau skubėdavo vienas kitam į pagalbą. Dabar viskas kiek kitaip. Gal todėl, pasak jo, kad kaime daug „atėjūnų“, žodžiu, žmonės vieni kitų nepažįsta, todėl ir ne tokie greiti padėti. Jo akimis, vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę pasirūpinti namų saugumu, o štai įjunkusieji į stikliuką dėl nieko galvos nesuka. Tokiam aiškink neaiškinęs, jis gyvena taip, kaip jam atrodo geriau.
Savanoriu ugniagesiu tapęs D. Kirka pasidžiaugia, kad Saldutiškyje nemažai darbščių ir rūpestingų žmonių, tad gaisrai dažnai šių apylinkių gyventojų nelanko. O jei žūstama, tai dažniausiai dėl neatsargaus rūkymo. Jo akimis, rūkalius – tikra pragaištis namams.
Siekdama pradėti įgyvendinti šią veiklą, didelį darbą atliko Utenos rajono savivaldybė, Savanoriškosios ugniagesių veiklos organizatorius – Utenos rajono priešgaisrinės tarnybos vadovas Robertas Slavinskas, Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas Rolandas Vilčinskas. Iki pasirašant savanoriškosios veiklos sutartis buvo parengta daug svarbių dokumentų: veiklos aprašų, nuostatų, taisyklių, nuolat bendrauta su darbuotojais ieškant įvairių sprendimų, numatyta ugniagesių savanorių pasitelkimo gaisrų gesinimui tvarka, apmokėjimo už sugaištą laiką incidentuose ir kompensavimo už vykimą į juos, ryšių išlaidų tvarka. O sprendimų tikrai reikėjo, nes būdavo, kad į gaisrą vykdavo tik vienas ugniagesys – vairuotojas, skiriamos biudžeto lėšos neleisdavo planuoti įrangos ir technikos įsigijimo, pastatų atnaujinimo. Verta paminėti, kad Lietuvoje iš viso veikia 277 savivaldybių ugniagesių komandos, o jų naudojamų autocisternų amžiaus vidurkis kritiškas – 30 metų.
Tai, kad Saldutiškio miesteliui ugniagesių tikrai reikia, rodo statistiniai duomenys: per pastaruosius penkerius metus į gaisrus vykta 106 kartus, atlikta 17 įvairių gelbėjimo darbų, išgelbėta nemažai pastatų, pasėlių, netgi žmonių gyvybių.
Nuolat stingant lėšų ir ieškant būdų, kaip geriau organizuoti ugniagesių veiklą nemažinant esamų priešgaisrinių komandų tinklo kaimo vietovėse bei atsižvelgiant į kitų Europos šalių patirtį, 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. ir nustatė savanorių ugniagesių statusą, apibrėžė jų veiklą.
Oficialiuose rašytiniuose šaltiniuose pirmosios Ugniagesių savanorių draugijos Lietuvoje įsikūrė XIX a. antrojoje pusėje. Savanorija ypač tapo populiari tarpukario Lietuvoje. 1924 m. lapkričio 21 d. buvo įkurta Utenos savanorių gaisrininkų draugija. 1924 m. Lietuvoje jau veikė 86 savanorių ugniagesių komandos, 10 iš jų – Utenos krašte. 1933 m. birželio 15 d. atidarius naujai pastatytus Utenos šaulių namus, juose įsikūrė bei iki pat 1940 m. veikė ir Utenos gaisrininkų savanorių draugija. Po Antrojo pasaulinio karo Gaisrininkų savanorių draugija buvo reorganizuota į Gaisrininkų komandą.
